Pociūnienei, kuri buvo tikra sulauksianti pritarimo savo veiksmams, to buvo maža. Ji rašo dar vieną skundą, kad reorganizacija nebuvo suderinta su mokyklos bendruomene, kad įstaiga yra likviduojama ir tėvams teks vežioti savo vaikus už keliasdešimt kilometrų nuo namų.

Ar Lietuvos valdžia iš neapykantos pamišo? Ar susirgo nepagydoma liga, vadinama antilenkiškumu? Po pastarųjų skandalingų įvykių baigiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungoje tokius klausimus privalo užduoti sau kiekvienas sveikai mąstantis Lietuvos viešojo gyvenimo stebėtojas. Dramatiškas šovinistinių politinių, administracinių ir teisminių sprendimų daugėjimas pamažu tampa grėsme tautinių mažumų tapatumo išsaugojimui Lietuvoje. Tai Lietuvos „Kulturkampf".

Paprastam žmogui turėti šeimą yra didelė laimė, o žmogui-simboliui tai gali būti tam tikras rūpestis.

Grasintos boikotuoti Rusijos estrados žvaigždės Olego Gazmanovo „gastrolės" Vilniuje vis dėl to įvyko. Dainininko iš už sienos koncertas (O. Gazmanovas kilęs iš Kaliningrado srities) vyko po neseniai kilusio klausimo, kai visus Sovietų palikimo reiškinius persekiojanti konservatorė Rasa Juknevičienė O. Gazmanovą dekonspiravo kaip buvusios sovietinės sistemos dainių. O tai, akivaizdu, ji laiko Lietuvos įžeidimu.

Jungtinių Tautų Organizacija 2014 metus paskelbė Tarptautiniais šeimos metais. Tai labai svarbi deklaracija, nes pastaruoju metu šeima atakuojama Vakarų pasaulyje precedento neturinčiu mastu. Šioje akcijoje negarbingai pirmauja Europos šalys, įskaitant ir Europos Sąjungos institucijas. Tai veda prie absurdų teisės aktuose. Naujų antivertybių „lobingas" yra toks didelis, kad beveik kiekviename dokumente, Europarlamento ataskaitoje ar nutarime yra intarpų, susijusių su „genderiu". Nesvarbi teisės akto turinio esmė, bet įžūliai prastumiamas turinys, nesuderinamas su pamatinėmis moralinėmis Europos vertybėmis.

Temidė su raiščiu ant akių turi simbolizuoti objektyvumą ir nešališkumą, nepriklausomai nuo asmens, kai svarstomi su jo veikla susiję klausimai.

Kažkaip šališkai pasijutau parašęs paskutinį komentarą, kuriame papunkčiui (pakankamai savavališkai) nurodžiau politikams keletą dalykų, su kuriais jie nesusitvarkė praėjusiais metais. Bandydamas pasitaisyti šiandien priminsiu keletą kitų klausimų, kuriuos mūsų politikams pavyko išspręsti. Natūralu, kad ir šį kartą komentuosiu visiškai pasirinktinai.

„Vaikai gąsdinami velniu, suaugusieji – žmonėmis“, – sako sena žydų patarlė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė suaugusiuosius tradiciškai gąsdina mažumomis.

Metų pabaiga – balansų metas. Apskritai šiuo metu mėgstame pasigirti, ką mums pavyko padaryti  per pastaruosius metus. Į pasisekimų katalogą noriai įrašome sėkmes, o nesėkmes arba pamirštame, arba pateikiame jas kaip... ne visiškai realizuotus pasisekimus. Tačiau aš truputį neįprastai pabandysiu subalansuoti metus prisimindamas, kas mums nepavyko. Žinoma, tai padarysiu pakankamai selektyviai.

Mūsų provaikaičiai gali nesužinoti daugumos rūšių žuvų skonio, jei artimiausiu metu nebus taikomas racionalus, o ne politinis žvejybos reguliavimas. Kaip naujausioje ataskaitoje skelbia Europos Sąjungos Audito Teisingumo Teismas, pereikvojimas siekia net 90 proc. Bendrijos jūrų žuvų rūšių.