„Tautinių mažumų įstatymas pažeis Konstituciją“, – perspėjo sužinojusi, kad Seimo Žmogaus teisių komitetas patvirtino minėto įstatymo projektą. Tačiau suvokdama, jog Lietuvos Konstitucija yra ne tokia trapi, kad jai iškiltų pavojus dėl vieno negrėsmingo akto, pridėjo tautiečiams papildomą grasinimą – Seimui priėmus įstatymą, reikės... mokytis kinų kalbos.

Aš esu įsitikinusi, kad prezidentė D. Grybauskaitė sunkaus savo teorijų argumentavimo meno mokėsi iš patriarcho Vytauto Landsbergio. Tautos tėvelis garsėja tuo, kad prieš kiekvieną skelbiamą  nesąmonę pirmiau pasako savo magišką formuluotę: „Kas gali paneigti?..“ Gintarinė ledi šią  formuluotę  visada turi omenyje. „Kas gali paneigti tezę, kad priimdamas tautinių mažumų įstatymą, Seimas įteisins Lietuvoje daugiakalbystę, tuo pačiu ir rusų kalbą, o, jei, pavyzdžiui, ateityje įplauks  darbo jėgos iš tolimųjų šalių, mes turėtume ir kinų kalbą“, – dievagojasi D. Grybauskaitė, sužinojusi apie tragišką naujieną iš Lietuvos, trinktelėjusią jos Ekscelenciją, kai ši viešėjo svetimoje žemėje. Net keista, kad po tokio smūgio prezidentė nepaprašė prieglobsčio Briuselyje. Asmeniškai aš bijočiau sugrįžti į šalį, kur man kiltų grėsmė, kad diena iš dienos turėsiu mokytis monoskiemeninės kinų rašybos, kurią sudaro maždaug 50 tūkstančių ženklų.

Ir rimčiau... Dalia Grybauskaitė turi trūkumų, tačiau intelekto trūkumas jiems nepriskirtinas. Taigi bijau, kad „proto blondinę“ jį vaidina tik siekdama būti perrinkta. „Aš išgelbėsiu jus nuo daugiakalbystės nelaimės, kurią mums nori primesti nuosavas Seimas. Laikykitės  manęs aistringai ir desperatiškai...“ – meluoja rinkėjams.

Iš tikrųjų, ne kiekvienas žino (prezidentė tai turi žinoti!), kad tautinė mažuma, kuri Lietuvoje yra lenkai, o etninė – rusai, ir būtų kiekviena „nauja imigrantų darbo jėga iš tolimų šalių“ – tai skirtingos pasakos. Net liberaliausias tautinių mažumų įstatymas negalėtų paveikti, kad kita kalba Lietuvoje taptų antrąja oficialia kalba. Net jei kinai staiga pamatytų Lietuvoje svajonių žemę ir stebuklingai pradėtų dominuoti tarp smarkiai išnaikintų vietinių gyventojų, mes turėtume priimti atskirą įstatymą, reglamentuojantį jų teises. Ir tokio įstatymo pavadinime tikrai nebūtų termino „tautinės mažumos“.

O dėl projekte įrašytos teisės „naudotis tautinės mažumos kalba, jeigu savivaldybės teritorijoje  gyvena daugiau nei 25 proc. jos atstovų“ poniai prezidentei nedera painioti šios teisės su kitų gyventojų pareiga. Tai tik tam, kad nė vienas vyriausybės atstovas (arba per daug uolus kalbos inspektorius) netampytų Vilniaus krašto pareigūnų po teismus už vadinamąją dvikalbystę. Būtent už tai, kad užuot parodę kokiai nors senolei duris, atsakys nevalstybine kalba į nevalstybinę. Nes kam tai kenkia?

Tačiau jei Dalia Grybauskaitė šlykštisi tuo, kad dabartinis įstatymo projektas remiasi  neteisingais „postsovietiniais laikais“ priimtu įstatymu, siekdama sukurti geresnį, tegu paskiria ekspertų grupę. Teisėkūros iniciatyvą ji juk turi.

Ir dar vienas dalykas. Prezidentės antisovietiškumas yra toks nesenas, kad puikuotis tuo, man atrodo, nelabai elegantiška. Na, nebent veržimasis į rūmus apkvailina.

Lucyna Schiller