Seimas posėdyje tylos minute pagerbė prieš 15 metų per aviakatastrofą žuvusiųjų Lenkijos Prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczyński) ir kitų Lenkijos piliečių atminimą.

Balandžio 17-ąją besidomintieji Klaipėdos praeities išskirtinumais kviečiami į diskusiją „Liuteris, Albrechtas ir kiti: ką reiškia 1525-ieji Klaipėdos istorijai?“. Diskusijos iniciatoriai intriguoja, jog laiko mašina nukels visus į tuometę Krokuvą. Kas tokio reikšmingo įvyko joje, kad tai turėtų žinoti kiekvienas klaipėdietis? Kaip vienas įvykis Krokuvoje paveikė Klaipėdos miesto likimą ir net ateities kartų tapatybę?

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo kito galo, t. y. nuo šio draudimo panaikinimo 1904 m.

Džiaugiamės Šalčininkų rajono savivaldybės greita reakcija ir jau sutvarkytu kultūros paveldo objektu – nacių sudeginto Gumbo kaimo vieta ir atkurta sudaužyta paminkline lenta. KPD Vilniaus teritorinis skyrius su prašymu sutvarkyti kultūros paveldo objekto aplinką bei atkurti paminklinę lentą į Šalčininkų savivaldybės administraciją kreipėsi 2024 m. gruodžio 30 d., savivaldybė prašymą įgyvendino labai greitai, vos per tris savaites.

Aptiktas unikalus gimimo metrikų įrašas, manytina, vers kiek perrašyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos (ATR) politiko, diplomato, senatoriaus, LDK finansų ministro, valstybingumo atkūrimo ir socialinių reformų idėjų bei projektų autoriaus, vieno iš 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo Lietuvoje vadovybės nario, rašytojo, kompozitoriaus, garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio šeimos istoriją. „Šis radinys leidžia patvirtinti faktą, kad kunigaikštis Andrius Oginskis ir Paula Šembek savo sūnų Mykolą Kleopą pakrikštijo Lietuvoje“, – tvirtino įrašą aptikęs Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininkas, Heraldikos akademijos direktorius Paulius Vaniuchinas.

Sausio 25 d. (šeštadienį) 16 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks Motiejaus Strijkovskio knygos „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios KRONIKA“ (vertė ir parengė Eglė Patiejūnienė, Kęstutis Gudmantas) pirmo tomo pristatymas.

Rūdninkų giria yra neatsiejama nuo tautinio išsivadavimo kovų istorijos. Vienas iš tokių įvykių – Armijos Krajovos leitenanto (pseud. „Komar“) dalinio mūšis su NKVD skyriumi, įvykęs 1945 m. sausio 6-7 d. Mūšio metu kritusių „Komaro“ dalinio karių atminimas pagerbtas įrengus šioje vietoje kryžių ir sutvarkius kapą. Paminklo įrengimą inicijavo Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyrius, vadovaujamas Zdzislavo Palevičiaus. Sausio 7 d. prie paminklo žuvusiems Armijos Krajovos kariams surengtos iškilmės, skirtos paminėti prieš 80 metų įvykusius įvykius.

Vilniaus arkikatedros požemiai atskleidė daugiau nei prieš devyniasdešimt metų paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijų paslaptį. 2024 m. gruodžio 16 d. atverta slaptavietė, kurioje, greičiausiai 1939 metais, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, paslėptos karališkosios insignijos.

Glitiškių dvaro rūmai, esantys Paberžės seniūnijoje, Vilniaus rajone, yra reikšmingas istorinis ir architektūrinis objektas, kurio atkūrimas ir konservavimas buvo svarbus darbas, siekiant išsaugoti dvarą kaip kultūros paveldo dalį.

Gruodžio 12 d. Glitiškių dvare įvyko iškilmingas projekto „Išsaugoti nuo užmaršties – Jelenskių šeima Glitiškėse“ pristatymas ir parodos atidarymas, kuriame dalyvavo Glitiškių gyventojai, mokytojai, bibliotekininkai bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji bibliotekos atstovai.