Tradiciškai Sausio 13-osios rytą Šalčininkų languose degė atminimo žvakės. Šiandien minime Laisvės gynėjų dieną ir jungiamės prie penkioliktą kartą organizuojamos akcijos „Atmins gyva, nes liudija“.

Šiandien minime 32-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines. Kaip ir kasmet, Vilniaus rajono švietimo ir kultūros įstaigos prisidėjo paminėti prieš trisdešimt dvejus metus pasiektą pilietinę pergalę prieš agresorių ir prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“.

Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centro ir Olecko regioninio kultūros centro „Mazury Garbate“ projektas „Laikmečių kelionė karališkųjų geležinkelių keliu“ kviečia į pažintį su senaisiais Kazlų Rūdos ir Olecko miestų pastatais. Šįkart kviečiame į kelionę laiku – pasivaikščioti Kazlų Rūdos gatvėmis ir sustoti prie kiekvieno iš penkių projektui atrinktų istorinių miesto pastatų.

2022 m. gruodžio mėnesį į Kultūros vertybių registrą įtrauktas sostinėje esantis drabužių siuvyklos „Lelija“ pastatas (Panerių g. 43), kuris buvo pradėtas statyti 1941 m. pagal inžinieriaus Tado Zatorsko projektą. Kultūros paveldo departamento atstovai neseniai apsilankė šiuo metu labai apleistame pastate, susitiko su projekto vystytojais – Darium Žakaičiu, architektu Audrium Ambrasu, kitais komandos nariais – ir susipažino su pastato atgaivinimo idėjomis. Šiuo metu vyksta objekto projektavimo darbai.

2022 m. rudenį prasidėjo valstybės saugomos Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios, esančios Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, Dotnuvos miestelyje, Vytauto g. 61, bokštų tvarkybos darbai.

Gruodžio 5 dieną Zalave, Švenčionų rajone, vyko Lenkijos Respublikos maršalo Juzefo Pilsudskio 155-ųjų gimimo metinių minėjimas.

19 a. Jašiūnų dvare virte virė kultūrinis gyvenimas, Sniadeckių ir Balinskių puoselėtame dvare svečiavosi Adomas Mickevičius, poetai Tomas Zanas, Antanas Odyniecas, biologas S. B. Jundzila, Turgelių dvarininkas reformatorius Povilas Bžostovskis, medikas Juzefas Mianovskis ir daug kitų įžymių žmonių. Jašiūnuose kurį laiką gyveno ir garsusis poetas Julius Slovackis (1809–1849). Čia laiką leido ir astronomas, matematikas ir Vilniaus universiteto rektorius Jan Sniadecki. Tikriausiai čia gimusi ir užrašyta ne viena geniali mintis! 

Vilniaus rajone esantis kultūros ir istorijos paveldo objektas – Mozūriškių dvaras – prikeliamas naujam gyvenimui. Balandžio mėnesį startavę dvaro rekonstravimo ir atnaujinimo darbai sparčiai juda į priekį.

Medinę Šaukoto Šv. Trejybės bažnyčią (Radviliškio rajonas) savo lėšomis apie 1767 m. pastatė Kalnuotojo Šaukoto dvaro savininkas Simonas Herubavičius. Prie kelio Šeduva–Šiluva stovinti bažnyčia yra liaudies architektūros formų, stačiakampio plano. Ji buvo tvarkyta jau prieš kelerius metus, o šiemet spalio mėnesį priimti bažnyčios paveikslo „Švč. Mergelė Marija su vaikeliu“ konservavimo ir restauravimo darbai, pradėti dar 2019 m.

Archeologų dėmesį patraukė unikali gamtinė vieta esanti visiškai greta Švenčionių miesto – tai vandenskyra tarp dviejų didžiausių rytinės Baltijos upių Nemuno ir Dauguvos baseinų. Bėlio ežeras tyvuliuoja apie 3 km į šiaurės rytus nuo Švenčionių miesto, kartu su Bėlaičio ir Sėtikio ežerais maitina Dauguvos baseiną, tuo tarpu Švenčionių miestą juosiantis Kūnos upelis teka į Nerį. Upių baseinus teskiria nedidelė reliktinio slėnio atkarpa. Tai strateginė vieta kuria amžių bėgyje buvo migruojama ir keliaujama, vėlesniais istoriniais laikais iš Vilniaus per Švenčionis ėjęs vienas iš pagrindinių kelių į padauguvį ir rusią.