Kasmet artėjant naujiems metams organizacijose pradedama garsiau kalbėtis apie atlygius. Tiesa, nors diskusijos apie algos dydį – įprasta metinių pokalbių dalis, kurios tikisi tiek darbdaviai, tiek darbuotojai, ekspertai pastebi tendenciją, jog ne visi darbuotojai net ir metinių pokalbių metu išdrįsta paprašyti didesnio atlygio, nepaisant to, jog jaučiasi jo nusipelnę. Ką daryti, jog nebūtų nemalonu vadovo paprašyti didesnio atlygio, kaip tam tinkamai pasiruošti ir kada apskritai geriausia kalbėtis apie atlyginimo peržiūrą?

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė

Lapkričio mėnesiui besiritant į antrąją pusę, vis dažniau pagalvojame apie šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Taigi suvokiame, kad neišvengiamai netrukus žengsime į 2025 metus. O kas gi mūsų laukia kitais metais ekonomine prasme? Pažvelkime į tris pagrindinius ekonominius rodiklius (bendrąjį vidaus produktą, infliaciją ir nedarbo lygį) ir nuspręskime, ar 2025 m. bus geresni už besibaigiančius 2024-uosius.

Neblaivumas darbe pagal Lietuvos teisės aktus vertinamas griežčiau, nei vairavimas neblaiviems. Vairuotojai gali „praslysti“, jei alkoholio koncentracija kraujyje neviršija 0,4 promilės, o štai darbo vietą galima prarasti su perpus mažesniu alkoholio kiekiu organizme. Abiem atvejais neblaivumas gali lemti žalą ne tik pačiam neblaiviam darbuotojui, bet ir aplinkiniams, tad darbdavio pareiga – užkirsti tam kelią, komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė.

Sunku būtų sutikti žmogų, kuris niekada nesidomėjo buvusio klasioko ar naujos simpatijos profiliu socialiniuose tinkluose. Jei pateikta informacija yra viešai prieinama, rodos, nieko blogo trumpam įsijausti į detektyvo vaidmenį. Tik ar kartais nepagaunate savęs naršant po būsimo kolegos trečios eilės pusbrolio fotoalbumą? Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas, atsako, kas mus taip traukia stebėti (angl. stalking) kitus žmones soc. tinkluose. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, pataria, kuriuos privatumo nustatymus turėtų peržiūrėti kiekvienas.

Nuo 2035 metų įsigalios draudimas gaminti ir parduoti automobilius su vidaus degimo varikliais. Vis dėlto, iš gatvių jie niekur nedings dar keletą dešimtmečių, todėl ir jų naudojamų iškastinių degalų sukeliama tarša toliau didės. Tam, kad šios taršos būtų mažiau, mokslininkai siekia sukurti specialią sistemą, leisiančią įprastuose automobiliuose su vidaus degimo varikliais naudoti tam tikrą kiekį vandenilio vietoje įprastų degalų ir taip sumažinti jų naudojimą. Be to, Lietuvoje vandenilio gamybai numatoma ir nemažai perspektyvų.

Patyrus ir nežymų, ir rimtesnį sveikatos sutrikimą gydymas paprastai prasideda nuo pirminės konsultacijos su savo šeimos gydytoju. Tradiciškai didžioji dauguma tokių konsultacijų vyksta pacientui fiziškai apsilankant gydymo įstaigoje. Tačiau trūkstant medikų personalo, ypač šalies regionuose, pagreitį įgauna gydytojų konsultacijos nuotoliu. Visgi pasaulinės tendencijos žengia dar toliau – kokių naujovių galima tikėtis šioje srityje?

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas

Rekordinės infliacijos ir palūkanų šoko pasekmes Baltijos šalių gyventojai jaučia iki šiol. Tiesa, situacija kiekvienoje šalyje gerokai skiriasi. Kaip ekonominiai iššūkiai praktiškai paveikė gyventojų kasdienybę ir kodėl geriausiai juos atlaikė Lietuvos vartotojai?

Nemaža dalis lietuviškų verslų vis dar turi kontroliuojančias bendroves (angl. holding), įsikūrusias Estijoje. Tuo tarpu estai nuo 2024 m. didina pelno mokesčio tarifą iki 22 proc. ir panaikina lengvatinį 14 proc. tarifą, taikomą reguliariai skirstomam pelnui. Teisės firmos „Sorainen“ ekspertai dalijasi, kad lietuvių valdomi verslai, norėdami išvengti didesnio mokesčio, gali svarstyti apie galimybę išmokėti pelną iki šių metų pabaigos.

Jau šį sekmadienį, spalio 27 dieną, vėl persuksime savo laikrodžių rodykles viena valanda atgal ir grįšime prie žiemos laiko. Toks laiko kaitaliojimas iki šiol vyksta norint geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau yra kritikuojamas dėl poveikio sveikatai, skeptiškai žiūrima ir į tokio sprendimo ekonominę naudą. Tad ar laiko persukimas dar padeda sumažinti sąskaitas už elektrą? Plačiau rašoma pranešime žiniasklaidai. 

Komentaro autorius Linas Dičpetris, profesinių paslaugų bendrovės EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas

Elektromobilių rinka sulėtėjo. Hibridinių modelių, iš tinklo įkraunamų hibridų ir grynųjų elektromobilių pardavimų augimas, „GlobalData“ duomenimis, 2022 m. siekė 37 proc., o 2023 m. – kiek daugiau nei 29 procentais. Prognozuojama, kad šiemet rinkos augimo pagreitis dar labiau atslūgs ir sudarys apie 22 procentus. Kaip tai gali paveikti Lietuvos planus dekarbonizuoti transporto sektorių? Ir kokius signalus tai siunčia šios rinkos žaidėjams?