Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertas, advokatas Stasys Drazdauskas

Lietuvoje su internetu esame neblogai pažįstami jau daugiau nei 20 metų. Ir kuo toliau, tuo labiau ši draugystė stiprėja. Praėjusiais metais Lietuvoje internetu naudojosi 88 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų. Suprasti šią statistiką galima paprastai – tai ir jūsų tėvai, seneliai, vaikai, tetos, dėdės, pusbroliai, pusseserės, draugai, pažįstami. Tačiau per visus šiuos metus mes įpratome spaudinėti internete iššokančius mygtukus, prašančius su kuo nors sutikti, per daug net negalvodami, o apie ką tie sutikimai yra? Ne vienas iš mūsų drąsiai spaudžia „SUTINKU“ ar „SUTINKU SU VISAIS“, net neskaitydamas, kas parašyta tame ilgame tekste prieš šiuos mygtukus. Nuolat esame prašomi sutikti, kad bus naudojami sausainukai, kukiai ar slapukai. Panašu, kad ateityje būsime prašomi ne tik sutikti įrašyti slapukus, bet ir, pavyzdžiui, sekimo taškiukus.

Juras Žymančius, COBALT asocijuotas teisininkas

Europos Parlamentas, siekdamas išnaudoti sveikatos duomenų potencialą, gruodį pritarė idėjai sukurti Europos sveikatos duomenų erdvę ir jos reglamentavimą. Prasideda derybos su valstybėmis narėmis dėl galutinės reglamentavimo formos.

Artėjant šventinėms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija primena, kad dirbantieji turi pasinaudoti šiomis dienomis pailsėti, susitikti su šeima ir draugais. Visgi yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis, taigi:

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja

2023 metų pabaiga skatina apžvelgti praėjusius dvylika mėnesių ir sutelkti dėmesį į ateitį. Pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiais itin suaktyvėjo poreikis lanksčiau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Neretai tai paskatina vis aktyvesnes diskusijas apie trumpesnę darbo savaitę pasaulyje bei Lietuvoje. Įdomu, ar 2024-aisiais visi turėsime keturių darbo dienų savaitę Lietuvoje?

Lapkritį euro zonos metinės infliacijos duomenys gerokai sumažėjo ir sparčiai artėjo prie pageidaujamos 2 proc. ribos. Kokios yra naujausios finansų analitikų prognozės dėl infliacijos 2024 m. ir kokio palūkanų mažinimo galime tikėtis iš Europos Centrinio Banko (ECB)?

Europos Sąjungoje dėl ne iki galo apgalvotų siūlymų eilinį kartą keisti ES Sutartis paskutinėje Europos Parlamento sesijoje kilo karšta diskusija balsuojant dėl ES Sutartis keisti raginančios rezoliucijos. Tačiau kyla klausimas, ar tokie siūlymai apskritai yra reikalingi? Manau, kad ne.
Nes jei rezoliucijoje pateikti ES Sutarčių pakeitimai būtų priimti, dėl to pralaimėtų beveik visos ES šalys narės, išskyrus didžiąsias ir ypač Vokietiją, o svorio centras priimant sprendimus valstybėms ir jų piliečiams svarbiausiais klausimais persikeltų į Briuselį. O juk ne to buvo siekiama pradėjus kurti Europos Bendriją, turėjusia tapti bendradarbiaujančių suverenių valstybių organizacija.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje didelį rezonansą sukėlė Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių Bieliškių ir Ažulaukės kaimų pavadinimų viešuosius  užrašus naudoti tik valstybine kalba ir nukabinti ne valstybine kalba esančius šių kaimų pavadinimus.

Darbo kodekso 52 str. nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas arba jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu yra darbovietė, vietoje, taip pat naudodamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas (teledarbas). Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu.

Jūratė Tamašauskienė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė, Profesinių kompetencijų tobulinimo centro vadovė

Tiems, kurie gilinasi ir žino, kas yra tvarumas, nieko naujo nepasakysiu. Tačiau tiems, kurie nėra įsigilinę ir dar abejoja, galbūt tai bus nauja – tvarumas ir žmogaus teisės yra neatsiejami. Ir tai nėra kažkoks „leftizmas“ ar „komunizmas“, ne, tai yra nauja realybė. Klimato kaita vyksta, abejonių dėl to beveik niekam nebekyla. Kaip ir nekyla abejonių, kad pokyčiai, kurių metu gyvename, labiausiai paliečia ir dar palies pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių gyventojus.