VDI dažnai sulaukia klausimų apie nemokamas atostogas ir jų suteikimo tvarką. Nemokamos atostogos – ypač geras sprendimas, kai darbuotojas nėra sukaupęs kasmetinių atostogų arba jas yra jau išnaudojęs, tačiau jam reikia laikinai sustabdyti savo darbo veiklą dėl asmeninių priežasčių, sveikatos būklės ir pan.

Nors daugelis būsto paskolų gavėjų, ne paslaptis, mėgsta pakeiksnoti bankus dėl aukštų paskolų palūkanų, visgi tikslinga pirmiausia pasiremti statistika. O ji akivaizdžiai rodo, kad bankų „apetitas“ mąžta – per 4 metus būsto paskolų palūkanų marža sumažėjo beveik trečdaliu. Tai palanki žinia norintiems skolintis šiandien, bet ką daryti tiems, kurie būstą už skolintus pinigus įsigijo prieš 5 ar 6 metus?

Vis dar sklando mitas, kad bankai yra linkę neišduoti būsto paskolų vyresniems asmenims. Vis dėlto, griežta amžiaus riba neegzistuoja ir viskas priklauso nuo asmens pajamų tvarumo, skolinimosi istorijos ir kitų faktorių. Ką dar reikėtų žinoti apie būsto paskolos ėmimą vyresniame amžiuje, pasakoja „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

Darbo kodekso 127 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisė pasinaudoti neišnaudotomis kasmetinėmis atostogomis (arba gauti piniginę kompensaciją už jas atleidimo atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Atsižvelgiant į teismų praktiką, šios taisyklės taikymui neturi reikšmės, ar tai yra pirmi, ar paskesni darbuotojo darbo metai.

Komentuoja „Figure Baltic Advisory“ atlygio ekspertas Povilas Blusius

Pernai Europos Parlamentas ir Europos Komisija patvirtino ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą, kuri pirmą kartą siūlyta dar 2021 metais. Kaip teigia direktyvos iniciatoriai, ja siekiama sustiprinti teisinį teisingo atlygio reglamentavimą bei mažinti atotrūkį tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio. Ar ši direktyva tikrai bus tokia efektyvi ir padės išspręsti sudėtingas darbo rinkoje egzistuojančias problemas?

VDI informuoja, kad darbo ginčų komisija (DGK) nagrinėja iš esmės visus darbo ginčus dėl teisės: tiek individualius, tiek kolektyvinius.

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse

Darbo rinkoje jauni specialistai, norintys siekti vertikalios karjeros, dažnai patenka į varginantį užburtą ratą – siekdami tapti vidurinės grandies vadovais, susiduria su atmetimu dėl vadovavimo patirties stokos. Dėl tokios „Catch 22“ primenančios situacijos daugelis talentingų žmonių jaučiasi įstrigę, neįvertinti, jiems sunku surasti motyvacijos. Kaip darbuotojui ir darbdaviui išeiti iš tokio ciklo ir auginti lyderystę?

Artėjant vasarai, jūsų prašo pavaduoti kolegas? Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Taigi jeigu yra poreikis atlikti darbo sutartyje sulygtą darbo funkciją padidinta apimtimi, t. y. padidinamas darbo krūvis per nepakitusią darbo laiko normą, už tai turi būti mokamas padidintas darbo užmokestis, o dėl konkretaus dydžio šalys turi susitarti darbo arba kolektyvinėje sutartyje.

Lietuvoje antros ir trečios pakopos pensijų fonduose kaupia daugiau nei 1,4 mln. gyventojų, rodo naujausi Lietuvos banko duomenys. Tačiau turbūt ne visi žino, kas nutinka su įmokomis į šiuos fondus netekus darbo, pranešime spaudai pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Artėjant vasaros atostogoms, jaunuoliai aktyviai ima ieškoti sezoninių darbų, t. y. laikinų įdarbinimo vietų, norėdami ne tik užsidirbti, bet ir išbandyti save naujoje srityje. Tai naudinga ir darbdaviams: toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas.