Kancleris Šarūnas Orlavičius atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, kai darbuotojui pavedama atlikti tokią pačią darbo funkciją ir ji turi būti atliekama viršijant nustatytą dienos ar apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmę, toks darbas turėtų būti laikomas viršvalandiniu darbu ir atitinkamai apmokamas ne mažesniu kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalį. „Tačiau ir šiuo atveju, – pastebi kancleris, – darbdavys ir darbuotojas abipuse laisva valia galėtų darbo sutartyje ar darbo sutarties priede susitarti dėl tos pačios funkcijos atlikimo padidinta apimtimi viršijant nustatytą darbo laiko normą. – Ir, žinoma, darbuotojui tokiu atveju turi būti garantuojamas proporcingai didesnis, palyginti su nustatyta norma, apmokėjimas.“

„Visgi svarbu pastebėti, – akcentuoja Š. Orlavičius, – kad jeigu darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme pavadavimas yra nurodytas kaip viena iš darbuotojo darbo funkcijų, padidintas darbo užmokestis mokamas, jeigu pavaduojant viršijamas įprastas darbuotojo darbo krūvis ar darbo sutartyje nustatyta darbo laiko norma.“

„Vis dėlto jeigu yra poreikis, kad darbuotojas laikinai ar nuolat atliktų kitą, negu nustatyta jo darbo sutartyje, darbo funkciją, darbo sutarties šalys gali susitarti dėl papildomo darbo pagal Darbo kodekso 35 straipsnį, – pabrėžia teisės ekspertas. – Tačiau tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku.“

Ką tai reiškia? Gali būti susitarta dėl darbo funkcijų jungimo arba veikla atliekama tuo pačiu metu, kaip ir pagrindinė darbo funkcija, t. y. susitarta dėl darbo funkcijų gretinimo arba dėl projektinio darbo. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atlikta papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ir kita pagal Darbo kodekso 35 straipsnio 4 dalį.

Be to, anot kanclerio Š. Orlavičiaus, svarbu žinoti, kad vykdant susitarimus dėl papildomo darbo ar dėl padidėjusio darbų masto, negali būti pažeisti Darbo kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatyti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Taigi, darbuotojas su pagrindinės funkcijos trukme ir papildomu darbu ar susitarimu dėl padidėjusio darbų masto negali dirbti ilgiau nei 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.

VDI inf.