Darbdavys verčia dirbti viršvalandžius? Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai gali dirbti viršvalandžius tik raštiškai sutikę, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis. „Sutikimas dirbti viršvalandžius nėra formalumas – tai būtina sąlyga darbuotojų teisėms užtikrinti“, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Lietuvoje darbuotojai turi teisę į apmokamas nedarbingumo atostogas, kurios yra numatytos ir detaliai sureguliuotos teisės aktuose. Nepaisant to, kai kurie darbuotojai, net ir susirgę, pasirenka eiti į darbą.

Kiekvienas darbuotojas turi teisę į kasmetines mokamas atostogas, tačiau jų trukmė gali skirtis priklausomai nuo darbo pobūdžio, šeiminės padėties, sveikatos būklės ar darbo trukmės. Darbo kodeksas numato tris specifines kasmetinių atostogų rūšis: ilgesnės trukmės kasmetines atostogas, pailgintas atostogas ir papildomas atostogas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktiką, kurioje pabrėžiama aiškios ir nedviprasmiškos nuotolinio darbo organizavimo tvarkos būtinybė. LAT 2024 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-684/2024 buvo detaliai aptarti nuotolinio darbo ypatumai ir darbdavio atsakomybė už šios darbo formos organizavimą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja apie reikšmingus Darbo kodekso (DK) pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d. Šie pokyčiai apima tiek darbuotojų teisių apsaugos stiprinimą, tiek darbo santykių skaidrumo užtikrinimą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios Darbo kodekso (DK) 35 straipsnio pakeitimai, kurie praplečia ir konkretizuoja susitarimo dėl papildomo darbo reguliavimą. Šiais pakeitimais siekiama pašalinti iki šiol galiojusius neaiškumus dėl darbo teisių ir garantijų taikymo darbuotojams, dirbantiems pagal papildomą darbo susitarimą.

Artėjant didžiausioms metų šventėms – Kūčioms, Kalėdoms ir Naujiesiems metams, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena apie darbo laiko trumpinimą prieššventinėmis dienomis ir apmokėjimo tvarką už darbą švenčių dienomis.

Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, darbuotojai gali prarasti atostogas, į kurias teisė buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus. Be to, tai reiškia ne tik prarastas potencialas atostogas, bet ir prarastą materialią naudą už jų neišnaudojimą. Ar tai įvyks, priklauso ne tik nuo to, kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas, bet ir nuo to, ar buvo svarbių aplinkybių, dėl kurių darbuotojas negalėjo laiku jomis pasinaudoti. Apie tai, ką daryti atostogų kaupikams bei jų darbdaviams, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad darbo ginčų komisijos (DGK) dažnai sulaukia darbuotojų prašymų pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, kai darbdavys, remdamasis nepatenkinamais išbandymo rezultatais, nutraukia darbo sutartį.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ) ir Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatų įgyvendinimas verslui dažnai vis dar kelia nemažai iššūkių. Advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkės Ramintos Matulytės teigimu, įmonėms svarbu atkreipti dėmesį į įvairius asmens duomenų tvarkymo aspektus, įskaitant teistumo duomenų tvarkymą. Jis yra aktualus daugybei Lietuvos darbdavių, tačiau atsakymas į klausimą „tvarkyti, ar ne?“ – priklauso nuo keleto svarbių aspektų.