Daugiausia nelaimių įvyko statybose
Pavojingiausi darbai, kuriuos vykdant nelaimingų atsitikimų įvyko daugiausia, – statybos ir remonto, juos atliekant įvyko 2 mirtini ir 10 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Atliekant apdirbamosios pramonės darbus įvyko 4 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, transportavimo ir saugojimo – 5 sunkūs nelaimingi atsitikimai, žemės ūkio – 1 mirtinas nelaimingas atsitikimas, o žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įmonėse užfiksuotas 1 mirtinas ir 2 sunkūs atvejai.
Bendra tiek mirtinų tiek ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičių tendencija išlieka panaši. Tačiau mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atveju skiriasi sektoriai, kuriuose jie įvyko: šių metų pirmąjį ketvirtį mirtinos nelaimės užfiksuotos statybos, žemės ūkio ir žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose, o 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu – transporto ir saugojimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto ir apdirbamosios pramonės sektoriuose.
Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius padidėjo statybos sektoriuje 5 atvejais (nuo 5 iki 10), transporto ir saugojimo sektoriuje – 4 atvejais (nuo 1 iki 5), tiek švietimo, tiek žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, tiek administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose padidėjo po 1 atvejį (nuo 1 iki 2). Toks pat atvejų skaičius išliko vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo – 1 atvejis. Tačiau sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo apdirbamosios pramonės – 1 atveju (nuo 5 iki 4), didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto – 2 atvejais (nuo 3 iki 1), žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose po 2 atvejus (nuo 2 iki 0) bei informacijos ir ryšių – 1 atveju (nuo 1 iki 0).
Aukštis ir neatsargumas – didžiausia grėsmė darbe
Pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti buvo sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (juos atliekant įvyko 2 mirtini ir 4 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe), taip pat statybos darbai (juos atliekant įvyko 8 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe) bei techninių priemonių, mechanizmų aptarnavimo darbai (2 sunkūs ir 1 mirtinas nelaimingi atsitikimai).
Nelaimes darbe lemiantys veiksniai kasmet beveik nesikeičia: 1 mirtinas ir 10 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio, 2 mirtini nelaimingi atsitikimai įvyko dirbant su krautuvais ir 1 mirtinas dirbant su judančiais mechanizmais. Dar 2 darbuotojai buvo sunkiai traumuoti krentančių daiktų, 2 darbuotojai prispausti žemių dirbant iškasose, 1 darbuotojas patyrė sunkų cheminį nudegimą, o net 7 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko darbuotojams paslydus ar užkliuvus ir nugriuvus. Ne visos nelaimingų atsitikimų aplinkybės yra baigtos tirti.
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad daugiausia sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2025 m. I ketv., lėmė netinkamas darbų organizavimas, nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas profesinės rizikos vertinimas arba kai patys darbuotojai nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų. Kaip bebūtų, aptariamuoju laikotarpiu ištirtų įvykių darbe metu tarp nukentėjusių nenustatyta nei vieno neblaivaus darbuotojo, taip pat neįvyko nei vieno sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe nepilnamečiams darbuotojams.
„Vis kartojame tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, kad didžiosios dalies kritimų iš aukščio ir nelaimių atliekant krovos darbus būtų galima išvengti, jeigu tik darbdaviai būtų skyrę pakankamai dėmesio darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, tinkamai juos instruktavę, o darbuotojai savo ruožtu būtų atsakingiau įvertinę rizikas ir tinkamai naudoję apsaugos priemones. Rūpinantis sauga darbe labai svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius, pavyzdžiui, kad saugai įtakos turi ne tik darbo aplinka, bet ir oro sąlygos. Žiemą dėl šalčio ir sniego atsiranda rizika paslysti, sušalti ir pan.“, – sako Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
Pagal VDI inf.
