Komentaro autorius Linas Dičpetris, profesinių paslaugų bendrovės EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas

Elektromobilių rinka sulėtėjo. Hibridinių modelių, iš tinklo įkraunamų hibridų ir grynųjų elektromobilių pardavimų augimas, „GlobalData“ duomenimis, 2022 m. siekė 37 proc., o 2023 m. – kiek daugiau nei 29 procentais. Prognozuojama, kad šiemet rinkos augimo pagreitis dar labiau atslūgs ir sudarys apie 22 procentus. Kaip tai gali paveikti Lietuvos planus dekarbonizuoti transporto sektorių? Ir kokius signalus tai siunčia šios rinkos žaidėjams?

Atsiskaitymai kortele tampa vis dažnesni – kaip rodo Lietuvos banko duomenys, 2024 m. antrąjį ketvirtį atsiskaitymų Lietuvoje išduotomis mokėjimo kortelėmis suma viršijo 3,3 milijardo eurų, kai lygiai prieš dvejus metus ji siekė 2,9 milijardo eurų. Nors atsiskaitymų kortelėmis suma auga, grynieji taip pat vis dar išlieka aktualūs. Kodėl, pasakoja „Luminor“ banko Kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbo užmokestis yra atlygis darbuotojui už pagal darbo sutartį atliekamą darbą. Darbo užmokesčio struktūra yra kompleksinė: ją sudaro bazinis darbo užmokestis, priedai už kvalifikaciją, premijos, priemokos už papildomas užduotis ir darbdavio iniciatyva skiriamos skatinamosios išmokos.

Europos Sąjungai priėmus Dirbtinio intelekto (DI) aktą, kuris bus taikomas dirbtinio intelekto kūrėjams, naudotojams bei platintojams, išaugo klausimų, susijusių su DI, kiekis. „Padaugėjus užklausų iš įvairių sričių įmonių matyti, kad naujasis reguliavimas vis dar nėra iki galo aiškus. Iki šių metų DI panaudojimas nebuvo reguliuojamas jokiu atskiru teisės aktu, todėl dažniausiai niekas net nesusimąstydavo, kokie veiksmai dirbant su tokiomis priemonėmis yra galimi, kokie neleistini ir netgi gali būti pavojingi. Visgi tam, kad būtų galima nepaklysti, svarbu kylančius klausimus vertinti kompleksiškai“, – sako Simona Liuimienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė.

Skaudi artimo žmogaus netektis gali dar labiau apkarsti, kai prasideda sudėtingos turto dalybos. Dažnai nesutarimai dalijantis turtą prasideda tuomet, kai mirusysis gyveno antrojoje santuokoje ar partnerystėje ir turėjo vaikų su ankstesniu sutuoktiniu ar partneriu. Tokiais atvejais neretai nustembama, kai mirusio partnerio ar ne bendri palikėjo vaikai pretenduoja ne tik į palikėjo turtą, bet ir į jo sutuoktinio ar sugyventinio asmeninės nuosavybės dalį.

Mantas Biekša, Inovacijų agentūros Inovacijų skatinimo skyriaus vadovas

Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) Lietuvoje toliau didėja. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. jos siekė 772 mln. eurų ir buvo beveik 9 proc. didesnės nei metais anksčiau. Šiek tiek paaugo ir MTEP tenkanti šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, kuri pernai siekė 1,07 proc., o 2022 m. – 1,05 proc. Tai teigiamos tendencijos, rodančios didėjančią inovatyvių veiklų svarbą šalies ekonomikoje.

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas

Žiūrint į euro zonos infliacijos ir makroekonomikos rodiklius, akivaizdu, kad dviejų bazinių palūkanų mažinimų neužteks. Vis dėlto, dar neseniai tvirtą rinkos dalyvių įsitikinimą, kad EURIBOR nebesugrįš į nulinį lygį, po truputį pradeda veikti abejonės, pasėtos stagnuojančios euro zonos ir vis į gilesnę recesiją panyrančios Vokietijos ekonomikos. Kiek stipriai mažinti palūkanas yra pasiryžęs Europos Centrinis Bankas (ECB)?

Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius

Visai neseniai Lenkiją, Čekiją, Rumuniją ir kitas Europos šalis nusiaubę dėl liūčių kilę potvyniai – šviežiausias pavyzdys, kokia griaunanti gali būti gamtos stichijų jėga. Pasaulio šalims ieškant galimų klimato kaitos suvaldymo priemonių, ekstremalūs gamtos reiškiniai tampa neatsiejama realybės dalimi, su kuria susiduria gyventojai ir verslo įmonės.