Užtikrinant nepertraukiamą veiklą, visuomenės saugumą ir gerovę, daugybė įmonių ar įstaigų dirba nuolat, neatsižvelgiant į paros laiką. Tačiau darbas naktį yra specifinė darbo organizavimo forma, reikalaujanti tam tikros apsaugos darbuotojams, todėl svarbu žinoti, koks yra naktinio darbo reglamentavimas ir kuo darbas naktį skiriasi nuo įprastinio dieninio darbo.

Mieli broliai ir seserys Kristuje, šiandien minime ypatingą dieną – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Lietuvos Valstybės dieną. Tai proga gilintis į Dievo žodį ir matyti, kaip Jo vadovavimas ir Jo tautos istorija atsispindi mūsų valstybės istorijoje. Ši diena ne tik primena apie mūsų valstybės įkūrimą, bet ir kviečia susimąstyti apie mūsų pačių, kaip Dievo tautos, kelionę.

Jau nuo ankstyvo pavasario įprastinis gyvenimas Šalčininkų rajone – visiškai sutrikdytas. Kovo mėnesio pradžioje Lietuvai uždarius Raigardo ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktus ir palikus juos veikti tik Medininkuose bei Šalčininkuose, čia iškart nusidriekė vilkikų eilės, kurios balandžio mėnesį siekė 15 ar net daugiau kilometrų, nusidriekdamos į teritorijas, kuriose gyvena žmonės.

Komentuoja darbo užmokesčio tyrimų bendrovės „Figure Baltic Advisory“ vyr. konsultantas Povilas Blusius

Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse vaiko gimimas įprastai vienam iš tėvų reiškia karjeros pertrauką. Nors tiesioginė vaiko priežiūros atostogų svarba ir nauda yra akivaizdi, dažnai neįvertiname sukuriamos ekonominės namuose liekančio šeimos nario vertės. Dažniausiai namuose su kūdikiu liekančios mamos iki vaikui sukaks 2 metai yra remiamos vaiko priežiūros išmokų sistema. Tačiau ar paramų dydis atspindi sukuriamą vertę?

Jei sutikto praeivio gatvėje paklaustume, su kuria lytimi jam asocijuojasi darbas energetikos srityje, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakymas būtų pateikiamas be didelių svarstymų. Tiesa, įsitikinimas, kad energetika net ir dabar yra išskirtinai vyriška sritis, nėra laužtas iš piršto, nes dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių taip ilgą laiką ir buvo. Visgi šiuo metu vykstanti didžiulė sektoriaus transformacija ir pokyčiai darbo rinkoje tai verčia mitu.

Vaidas Žagūnis, „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims

Vis daugiau išankstinių indikatorių prognozuoja, kad Europos Sąjungos ekonomikos stagnaciją netrukus pakeis atsigavimas. Vis dėlto, situacija skirtinguose sektoriuose smarkiai skiriasi, o pramonės sektorius ir toliau sunkiai laikosi, nepaisant gerėjančios ekonominės aplinkos. Panašu, kad šį kartą euro zonos ekonomikos atsigavimas bus netipinis, kai lyderystę vietoje pramonės perims vidaus vartojimas. Ką tai reiškia Lietuvai?

Gediminas Jankauskas, „DATA ATLAS“ produkto vadovas ir „Tele2“ didžiųjų duomenų mokslininkas

Mūsų mamos mus mokė, kad norėdami būti sveikesni ir gyventi ilgiau, turime valgyti daug daržovių, gerai išsimiegoti ir sportuoti. Tačiau net ir tie, kurie būdami suaugę vis dar paiso šių taisyklių, negyvena amžinai. O norinčiųjų gyventi amžinai (arba bent jau nepasenti ilgiau) – apstu. Kai kurie yra pasiryžę per dieną išgerti šimtą įvairių tablečių arba vartoti kraują, o kiti jau kuria būdus susijungti su mašinomis arba užsišaldyti. Tik ką mums tenka paaukoti dėl nemirtingumo?

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja

Dažnai diskutuojame apie Lietuvos darbo rinką ir joje atsirandančias galimybes arba grėsmes. Neretai girdime, kad į viešąjį sektorių reikia pritraukti jaunųjų talentų, siekiant, kad jis veiksmingiau konkuruotų su privačiu sektoriumi. Dažniausiai teigiama, kad būtent darbo užmokesčio dydis ir jo konkurencingumas yra kertinis elementas nuožmioje darbo rinkos kovoje tarp viešojo ir privataus sektorių. Bet kaipgi yra iš tikrųjų? Kuriame sektoriuje Lietuvoje yra sutelkta sąlyginai daugiausiai darbuotojų, vyrauja didesnis darbo užmokestis ir kokios kitos ypatybės dominuoja Lietuvos darbo rinkoje? Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, žvilgtelkime atidžiau.

Gegužę pranešta, jog mūsų šalies elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti ir Latvijoje bei Lenkijoje. Šalių sąrašas plėsis ir jau netrukus vaistus, išrašytus Lietuvoje, bus galima įsigyti ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Šis sprendimas yra gera žinia pacientams, taip pat džiugina ir medicinos ekspertus. Tačiau į kokius svarbius aspektus turime atsižvelgti prieš pasirinkdami konsultacijos su mediku būdą?