Artėjant didžiausioms metų šventėms – Kūčioms, Kalėdoms ir Naujiesiems metams, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena apie darbo laiko trumpinimą prieššventinėmis dienomis ir apmokėjimo tvarką už darbą švenčių dienomis.

Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, darbuotojai gali prarasti atostogas, į kurias teisė buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus. Be to, tai reiškia ne tik prarastas potencialas atostogas, bet ir prarastą materialią naudą už jų neišnaudojimą. Ar tai įvyks, priklauso ne tik nuo to, kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas, bet ir nuo to, ar buvo svarbių aplinkybių, dėl kurių darbuotojas negalėjo laiku jomis pasinaudoti. Apie tai, ką daryti atostogų kaupikams bei jų darbdaviams, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad darbo ginčų komisijos (DGK) dažnai sulaukia darbuotojų prašymų pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, kai darbdavys, remdamasis nepatenkinamais išbandymo rezultatais, nutraukia darbo sutartį.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ) ir Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatų įgyvendinimas verslui dažnai vis dar kelia nemažai iššūkių. Advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkės Ramintos Matulytės teigimu, įmonėms svarbu atkreipti dėmesį į įvairius asmens duomenų tvarkymo aspektus, įskaitant teistumo duomenų tvarkymą. Jis yra aktualus daugybei Lietuvos darbdavių, tačiau atsakymas į klausimą „tvarkyti, ar ne?“ – priklauso nuo keleto svarbių aspektų.

Kalėdiniams renginiams okupuojant darbo kalendorius, advokatų kontoros „TGS Baltic“ partnerė, Darbo teisės specializacijos grupės vadovė dr. Ieva Povilaitienė primena – šventiniai įmonės renginiai yra ne tik smagaus laiko praleidimo, bet ir potencialių teisės pažeidimų vieta.

Pastarąją savaitę Paryžius antrą kartą šiais metais buvo atsidūręs pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Pirmą kartą tai įvyko, kai rugpjūtį Senos upės promenadoje pompastiškai buvo atidarytos olimpinės žaidynės. Tuomet ši ceremonija baigėsi dideliu tarptautiniu skandalu, kairuoliškumo pažiūrų režisieriams profanavus Paskutinę Vakarienę. Dabar gi – iškilmingai atidarius po prieš penkerius metus įvykusio gaisro atstatytą Dievo Motinos katedrą.

Pastaraisiais metais darbo ginčų komisijos (DGK) vis dažniau sprendžia ginčus, susijusius su nuotoliniu darbu. Nuotolinis darbas tampa įprasta praktika, tačiau dėl šios formos ypatumų kyla naujų teisinių iššūkių.

Artėjant švenčių maratonui, verta prisiminti dar šį rudenį priimtus Darbo kodekso pakeitimus. Darbo kodekse įtvirtinta galimybė netrumpinti darbuotojui prieššventinės dienos, apmokant kaip už viršvalandinį darbą, darbo organizavimą švenčių laikotarpiu padarė lankstesnį ir aiškesnį tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, sako advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokatė, vyresnioji teisininkė Indrė Mažeikaitė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad kasmetinės atostogos yra darbuotojo teisė, tačiau ši teisė nėra amžina. Jei sukauptų atostogų neišnaudojate per tam tikrą laikotarpį, teisė į jas gali būti prarasta. Taigi svarbu žinoti, kaip veikia atostogų kaupimo ir „nusirašymo“ taisyklės ir kokios aplinkybės gali apsaugoti jūsų teisę į poilsį.

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė

Diskusijos apie keturių darbo dienų savaitę Lietuvoje bei pasaulyje vis atsinaujina. O tai dažniausiai kyla iš visuomenėje didėjančio poreikio lanksčiau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Natūralu, vieni ekspertai pasisako „už“ šios idėjos įgyvendinimą, o kiti – „prieš“. Politinių partijų nariai ne išimtis – taip pat turi savo nuomonę dėl keturių darbo dienų savaitės realizavimo perspektyvų Lietuvoje. Bet pažvelkime į visa tai racionaliai, išskiriant kitų šalių pavyzdžius ir su tuo susijusias patirtis bei pagrindinius iššūkius.