Nuomonės – komentaraiInfliacijos ir palūkanų šokas labiausiai paveikė mažas pajamas gaunančius gyventojus2024-11-04, 10:11Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas Rekordinės infliacijos ir palūkanų šoko pasekmes Baltijos šalių gyventojai jaučia iki šiol. Tiesa, situacija kiekvienoje šalyje gerokai skiriasi. Kaip ekonominiai iššūkiai praktiškai paveikė gyventojų kasdienybę ir kodėl geriausiai juos atlaikė Lietuvos vartotojai? Nemaža dalis lietuviškų verslų vis dar turi kontroliuojančias bendroves (angl. holding), įsikūrusias Estijoje. Tuo tarpu estai nuo 2024 m. didina pelno mokesčio tarifą iki 22 proc. ir panaikina lengvatinį 14 proc. tarifą, taikomą reguliariai skirstomam pelnui. Teisės firmos „Sorainen“ ekspertai dalijasi, kad lietuvių valdomi verslai, norėdami išvengti didesnio mokesčio, gali svarstyti apie galimybę išmokėti pelną iki šių metų pabaigos. Jau šį sekmadienį, spalio 27 dieną, vėl persuksime savo laikrodžių rodykles viena valanda atgal ir grįšime prie žiemos laiko. Toks laiko kaitaliojimas iki šiol vyksta norint geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau yra kritikuojamas dėl poveikio sveikatai, skeptiškai žiūrima ir į tokio sprendimo ekonominę naudą. Tad ar laiko persukimas dar padeda sumažinti sąskaitas už elektrą? Plačiau rašoma pranešime žiniasklaidai. Komentaro autorius Linas Dičpetris, profesinių paslaugų bendrovės EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Elektromobilių rinka sulėtėjo. Hibridinių modelių, iš tinklo įkraunamų hibridų ir grynųjų elektromobilių pardavimų augimas, „GlobalData“ duomenimis, 2022 m. siekė 37 proc., o 2023 m. – kiek daugiau nei 29 procentais. Prognozuojama, kad šiemet rinkos augimo pagreitis dar labiau atslūgs ir sudarys apie 22 procentus. Kaip tai gali paveikti Lietuvos planus dekarbonizuoti transporto sektorių? Ir kokius signalus tai siunčia šios rinkos žaidėjams? Atsiskaitymai kortele tampa vis dažnesni – kaip rodo Lietuvos banko duomenys, 2024 m. antrąjį ketvirtį atsiskaitymų Lietuvoje išduotomis mokėjimo kortelėmis suma viršijo 3,3 milijardo eurų, kai lygiai prieš dvejus metus ji siekė 2,9 milijardo eurų. Nors atsiskaitymų kortelėmis suma auga, grynieji taip pat vis dar išlieka aktualūs. Kodėl, pasakoja „Luminor“ banko Kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbo užmokestis yra atlygis darbuotojui už pagal darbo sutartį atliekamą darbą. Darbo užmokesčio struktūra yra kompleksinė: ją sudaro bazinis darbo užmokestis, priedai už kvalifikaciją, premijos, priemokos už papildomas užduotis ir darbdavio iniciatyva skiriamos skatinamosios išmokos. VDI informuoja, kad atleidimo iš darbo bylose, nagrinėjamose darbo ginčų komisijoje (DGK), darbuotojai dažniausiai nesutinka su atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str.), t. y. kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas arba per paskutinius dvylika mėnesių padaro antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Europos Sąjungai priėmus Dirbtinio intelekto (DI) aktą, kuris bus taikomas dirbtinio intelekto kūrėjams, naudotojams bei platintojams, išaugo klausimų, susijusių su DI, kiekis. „Padaugėjus užklausų iš įvairių sričių įmonių matyti, kad naujasis reguliavimas vis dar nėra iki galo aiškus. Iki šių metų DI panaudojimas nebuvo reguliuojamas jokiu atskiru teisės aktu, todėl dažniausiai niekas net nesusimąstydavo, kokie veiksmai dirbant su tokiomis priemonėmis yra galimi, kokie neleistini ir netgi gali būti pavojingi. Visgi tam, kad būtų galima nepaklysti, svarbu kylančius klausimus vertinti kompleksiškai“, – sako Simona Liuimienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė. Skaudi artimo žmogaus netektis gali dar labiau apkarsti, kai prasideda sudėtingos turto dalybos. Dažnai nesutarimai dalijantis turtą prasideda tuomet, kai mirusysis gyveno antrojoje santuokoje ar partnerystėje ir turėjo vaikų su ankstesniu sutuoktiniu ar partneriu. Tokiais atvejais neretai nustembama, kai mirusio partnerio ar ne bendri palikėjo vaikai pretenduoja ne tik į palikėjo turtą, bet ir į jo sutuoktinio ar sugyventinio asmeninės nuosavybės dalį. Lietuvoje investicijos į inovacijas pernai išaugo 9 proc.: ko galime tikėtis šiemet?2024-10-07, 16:20Mantas Biekša, Inovacijų agentūros Inovacijų skatinimo skyriaus vadovas Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) Lietuvoje toliau didėja. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. jos siekė 772 mln. eurų ir buvo beveik 9 proc. didesnės nei metais anksčiau. Šiek tiek paaugo ir MTEP tenkanti šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, kuri pernai siekė 1,07 proc., o 2022 m. – 1,05 proc. Tai teigiamos tendencijos, rodančios didėjančią inovatyvių veiklų svarbą šalies ekonomikoje. |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |