Artėjant Vėlinėms vis dažniau pagalvojame apie anapilin išėjusius artimuosius, kurių atminimas saugomas ne tik prisiminimuose ar nuotraukų albumuose, bet ir internete. Velionių socialinių tinklų paskyros dažnai lieka aktyvios ilgam, todėl artimiesiems tenka spręsti, ką su jomis daryti. Nors šis klausimas dažnai gali pasirodyti antraeilis, tinkamai pasirūpinus skaitmeniniu palikimu galima išvengti skaudžių netikėtumų ir išsaugoti svarbiausius prisiminimus, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai.

Vaikų išlaikymo klausimai – vieni jautriausių šeimos santykiuose. Dažnai jie kelia įtampą ne tik tarp tėvų, bet ir teismuose, o sprendimai priklauso nuo daugybės veiksnių – nuo finansinės situacijos iki kasdienio gyvenimo pokyčių.

Daugėjant ligos atvejų, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbdaviai privalo laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos dėl ligos išmokų mokėjimo bei darbuotojų teisių atostogų ir darbo santykių klausimais.

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė

Šiuo metu diskusijos apie keturių darbo dienų savaitės modelį yra vis dažnesnės. Kita vertus, viešojoje erdvėje girdime tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų apie keturių darbo dienų savaitę. Įvairių sričių ekspertai dalinasi savo įžvalgomis. Vieni iš jų pabrėžia kylančias grėsmes, o kiti – priešingai akcentuoja galimybes individualiame ir valstybės lygmenyje, pasirenkant keturių darbo dienų savaitės modelį. Dar kartelį atidžiau žvilgtelkime į keturių darbo dienų savaitės modelį, jo pliusus ir minusus, galimybes ir grėsmes.

Jo vardas buvo Charles Kirk. Jam buvo 31-eri. Buvo vedęs ir augino du vaikus. Buvo žinomas dėl savo tikėjimo evangelikas krikščionis. Kaip MAGA judėjimo rėmėjas skleidė krikščioniškas vertybes (be kita ko, gindamas negimusius vaikus), tarp JAV universitetų studentų savo argumentų galia kovojo su kairuoliškumais, tokiais kaip „woke“, transseksualizmas ir „cancel culture“. Žuvo nuo kairuoliško fanatiko kulkos per diskusiją Ohajo valstijos Oremo universiteto kieme.

Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga. Tai reiškia, kad sudarydamos darbo sutartį šalys privalo susitarti dėl darbo užmokesčio per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis). Darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu Vyriausybės patvirtintas minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą. Tuo atveju, kai atliekamas kvalifikuotas darbas (reikalingi specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai), darbdavys privalo mokėti didesnį darbo užmokestį.

Dr. Evaldas Stankevičius, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentas

Lietuvoje vidurinė klasė dažnai apibūdinama kaip „nei turtingi, nei vargšai“ – žmonės, kurie neuždirba tiek, kad galėtų nevaržomai skolintis ar investuoti, tačiau jų pajamos jau per didelės, jog gautų socialines išmokas. Ši situacija atskleidžia struktūrinę dilemą: didžiausią mokesčių naštą nešanti visuomenės grupė dažnai neturi užtikrinto saugumo – nei dėl būsto, nei dėl santaupų ar ambicingesnių finansinių tikslų.

Darbuotojų profesinis tobulėjimas yra ne tik svarbus, bet ir įstatymų saugomas. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius sudaryti sąlygas darbuotojams mokytis, tobulinti kvalifikaciją ir prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių. Tai naudinga tiek darbuotojui, tiek darbdaviui: vienam suteikia galimybę siekti asmeninių tikslų, o kitam stiprina įmonės konkurencingumą ir darbo kokybę.