Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas

Žiūrint į euro zonos infliacijos ir makroekonomikos rodiklius, akivaizdu, kad dviejų bazinių palūkanų mažinimų neužteks. Vis dėlto, dar neseniai tvirtą rinkos dalyvių įsitikinimą, kad EURIBOR nebesugrįš į nulinį lygį, po truputį pradeda veikti abejonės, pasėtos stagnuojančios euro zonos ir vis į gilesnę recesiją panyrančios Vokietijos ekonomikos. Kiek stipriai mažinti palūkanas yra pasiryžęs Europos Centrinis Bankas (ECB)?

Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius

Visai neseniai Lenkiją, Čekiją, Rumuniją ir kitas Europos šalis nusiaubę dėl liūčių kilę potvyniai – šviežiausias pavyzdys, kokia griaunanti gali būti gamtos stichijų jėga. Pasaulio šalims ieškant galimų klimato kaitos suvaldymo priemonių, ekstremalūs gamtos reiškiniai tampa neatsiejama realybės dalimi, su kuria susiduria gyventojai ir verslo įmonės.

Vaizdo stebėjimo kamerų montavimas šiomis dienomis tapo ypač populiariu reiškiniu. Natūralu, nes tai viena efektyviausių priemonių saugumui užtikrinti. Tad nenuostabu, kad ypatingai mokyklų teritorijose ir netgi klasėse, siekiant užkardyti, pavyzdžiui, narkotinių medžiagų vartojimą ir platinimą, jos yra itin naudojamos. Kyla klausimas – ar tai legalu?

Dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros lektorė

Kokybiškas bendravimas su vaiku ar tarp suaugusiųjų vyksta per visapusišką kalbos pojūtį, t. y. kai kalbama ne monotoniškai, o intonuojant, vartojama turtinga leksika, gestikuliuojama, palaikomas akių kontaktas, prisiliečiant. Paskaičiuokime, kiek ir kurių iš šių pojūčių gali suteikti kalbantys žaislai ir balsas, sklindantis iš telefono / planšetės ekrano?

Rugsėjo pradžioje nuskambėjo žinia, kad viena didžiausių telekomunikacijos įmonių Lietuvoje atleidžia 400 darbuotojų. Nebūtinai tokiu mastu, tačiau su atleidimo procesu darbdaviai susiduria dažnai. Tiesa, ekspertai pastebi, jog tiek darbdaviams, tiek darbuotojams vis dar kyla daug klausimų, susijusių su atleidimu. Viena jautriausių socialinių grupių – po vaiko priežiūros atostogų į darbą grįžę tėvai. Ekspertai paaiškina, ką turėtų žinoti darbuotojai ir darbdaviai, susidūrę su tėvų atleidimu.

Psichologinis smurtas neigiamai veikia ne tik darbuotoją, patiriantį smurtą, bet ir visą kolektyvą. Nuolatinis emocinis diskomfortas sukelia stresą ir nerimą, taigi padidėja profesinio, psichoemocinio perdegimo, psichologinių ir fizinių ligų rizika. Be to, darbuotojo, patiriančio psichologinį smurtą, būklė turi įtakos ir organizacijos klimatui, bendram darbingumui, veiklos kokybei ir rezultatams.

Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį, būdamas pavaldus darbdaviui, darbuotojas įsipareigoja jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Rugsėjo 1 d. įsigaliojo dar 2020 m. LR Seime priimti Švietimo įstatymo pakeitimai. Šie pakeitimai iš esmės atitinka pasaulinius įtraukiojo švietimo tikslus, įskaitant UNESCO Švietimo programą 2030, Darnaus vystymosi darbotvarkę ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo dar 2010 m. ir ją įsipareigojo įgyvendinti.

Komentuoja Justas Daujotas, „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas

Rugpjūtį rinkos išgyveno trumpalaikę, tačiau ilgai nematytą paniką. Japonijos akcijos mėnesio pradžioje fiksavo prasčiausią vienos dienos rezultatą nuo 1987 metų, krisdamos dviženkliu procentu. Išsipardavimas persikėlė ir į kitas akcijų rinkas, tačiau, kaip ir ankstesniais atvejais, šiemet truko itin trumpai. Prie nerimo dėl Japonijos prisidėjo ir perdėtos baimės dėl globalios recesijos. Vis tik, pasiekus didesnį panikos lygį, investuotojai suskubo „atpirkti” nukritusias akcijas, tad rugpjūtis buvo dar vienas teigiamas mėnesis rinkose.