Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius vetavo praėjusiame tarybos posėdyje priimtą sprendimą dėl kompensacijų už privačius darželius.

Rinkodaros, kaip organizacijos veiksmų, kuriais siekiama sukurti ir pateikti rinkai ekonominę vertę, sritis yra užprogramuota keistis tokiu greičiu, kaip keičiasi vartotojo poreikiai, ir atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai vystosi naujos technologijos. 2023 metus drąsiai galima vadinti rinkodaros įrankių transformacijos era, nes rinkodaros specialistai vis drąsiau naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais ir atranda naujų reklamos turinio kūrimo, klientų segmentacijos, reklamos kampanijų optimizavimo, tiesioginių pasiūlymų siuntimo galimybių ar būdų kitiems verslo tikslams pasiekti.

Dalis Vilniaus rajono politikų net neketina susitaikyti su pralaimėjimu paskutiniuose rinkimuose, interpretuoja portalo 15min.lt žurnalistė Violeta Grigaliūnaitė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą kompensuoti dalį mėnesio mokesčio kiekvienam privačią įstaigą lankančiam vaikui, kuris nepateko į Savivaldybės įstaigą. Tarybos narių daugumos sprendimu ši kompensacija bus mažesnė, nei iš pradžių siūlė meras.

Rugsėjį Airijos duomenų apsaugos komisija priėmė sprendimą populiariai programėlei „TikTok“ skirti 345 mln. EUR baudą už netinkamą vaikų duomenų apsaugą. Kaip teigia specialistai, į tokius institucijų sprendimus dėmesį turėtų atkreipti ir kitos socialinės medijos platformos, prie kurių prieigą turi pilnametystės nesulaukę asmenys.

Rugpjūčio 23 d. įvyko eilinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame tarybos nariai priėmė daug rajono gyventojams naudingų sprendimų. Be kita ko, buvo nagrinėti švietimo klausimai. Tačiau vienas jų sukėlė itin karštą diskusiją ir paliko dviprasmiškus jausmus dėl tikrų socialdemokratų ketinimų, šiems pasiūlius kompensuoti išlaidas už privačių vaikų darželių lankymą.

Atrodytų, kad atsakymas aiškus – tie asmenys, kurie uždirba mažiau ir kurių laukia mažesnės pensinės išmokos, turėtų dažniau pasilikti darbo rinkoje sulaukę pensinio amžiaus. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjų dr. Kristinos Zitikytės ir prof. Gindrutės Kasnauskienės atliktas tyrimas rodo – nieko panašaus. Lietuvoje dažniau dirba tie pensinio amžiaus žmonės, kurie dar prieš pensiją uždirbo didesnį darbo užmokestį, palyginti su kitais bendraamžiais, įgijo didesnį metų stažą senatvės pensijai gauti ir dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštesnės pareigos darbe ir didesnis darbo užmokestis, geresnė sveikatos būklė yra esminės sąlygos likti darbe sulaukus pensinio amžiaus.

Ko gero, kiekvienoje palėpėje galima rasti seniai pamirštas lėles, kurios sukelia nostalgiškus vaikystės prisiminimus. Tačiau tik viena jų gali pasigirti užvaldžiusi pasaulį ir nudažiusi jį rožine spalva – tai Barbė. Kaip ši plastikinė lėlė tapo globaliu fenomenu, feminizmo ikona ir popkultūros simboliu, kuris paveikė masinės rinkodaros revoliuciją?

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja

Džiugi žinia: šių metų antrą ketvirtį, lyginant su pirmuoju, Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo 1,8 procentiniais punktais (nuo 7,7 proc. iki 5,9 proc.). Ar tikrai viskas pozityvu? Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pažvelkime plačiau į situaciją Lietuvos darbo rinkoje šių metų balandį, gegužę ir birželį.

Keista, kad problema laikomi tik prasti moksleivių pažymiai. Aš manau, tėvams bei mokytojams reikėtų sunerimti ir tada, kai vaikas renka vien aukščiausius įvertinimus.

Klimatui neutraliu žemynu pasiryžusi tapti Europa mažina taršaus iškastinio kuro vartojimą, keisdama jį žaliaisiais resursais. Tačiau jau antrus metus iš eilės ir Lietuvoje, ir visoje Europoje elektros vartojimo apimtys traukiasi. Ar tai nepaskatins investuotojų į žaliąją energetiką peržiūrėti savo planų?