Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja

Vasarą dažnas iš mūsų atostogaujame. Ne išimtis ir darbdaviai, ieškantys darbuotojų, dėl ko vasarą neretai susitraukia darbo pasiūlymų kiekis ir pastebimas atokvėpis darbo rinkoje. Apžvelkime naujausias tendencijas, vyraujančias darbo rinkoje, remiantis Užimtumo tarnybos pateikiama statistine informacija.

Ilgai svajojate apie sodybą arba bent jau nuosavą žemės sklypą, galiausiai svajonė išsipildo ir po vizito pas notarą Registrų centro išraše prie savininkų atsiranda Jūsų vardas ir pavardė. Viskas lyg ir nuostabu, bet pavasarį pamatote, jog visas Jūsų išsvajotas sklypas nusėtas vienu bjauriausių augalų Lietuvoje – Sosnovskio barščiais. Akivaizdu, kad apie juos sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nė žodžio. Apie tai, kaip galite ginti savo teises tokiu atveju, pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ teisininkas Aurimas Grinys.

Vigilija Žiūraitė. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantė

Liepos 23 dieną Ispanijoje įvyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuos ministras pirmininkas Pedro Sanchez paskelbė po gegužės mėnesį vykusių vietos ir regioninių rinkimų. Valdantiesiems socialistams patyrus nesėkmę, o kai kurioms kairiųjų pažiūrų partijoms apskritai išnykus iš politinio žemėlapio, pastarųjų rinkimų rezultatai aiškiai parodė, kad Ispanijos rinkėjai krypsta į dešinę. Tą tvirtino ir apklausų duomenys, visuotiniuose rinkimuose pergalę žadėję Liaudies partijai (PP), kurios sąjungininkė galėtų būti kraštutinių dešinių pažiūrų partija „Vox“. Visgi šiandien žvelgiant į visuotinių rinkimų rezultatus galima teigti, kad kraštutinė dešinė Ispanijoje buvo „padėta į vietą“ tuo parodant visai Europai, kad pykčio ir neapykantos diskursą galima atremti pasiūlant progresyvią alternatyvą. Rinkimus laimėjo dešinieji, o šalį valdys kairieji?

Darbo kodekso 55 straipsnio, kuriame reglamentuotas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (nutraukimas „savo noru“), 1 dalyje nurodyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti.

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas tendencingas minimalaus mėnesio atlyginimo augimas, bet ar tai iš tikrųjų teigiamai veikia gyventojų gyvenimo kokybę? Kiek atlyginimas turėtų didėti, kad pasekmės ekonomikos augimui būtų teigiamos ir darbuotojų pastangos bei panaudoti darbo atlikimo metu įgūdžiai būtų tinkamai įvertinti? Ne visada atlyginimų didėjimas atneša teigiamas pasekmes. Atlyginimo augimas iš vienos pusės skatina dirbančiųjų padėties darbo rinkoje gerėjimą ir greitesnį bei kokybiškesnį jų poreikių patenkinimą, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į kitų veiksnių, kurie turi įtakos darbo užmokesčiui, pokyčius. Vyriausybei nutarus nuo 2024 m. didinti minimalų mėnesio atlyginimą apie 10 proc. (iki 924 Eur), kyla klausimas, ar augimas yra pakankamas? Kokios būtų pasekmės, jei minimalaus mėnesio atlyginimo augimas būtų didesnis?

Advokatų kontoros COBALT asocijuota teisininkė Darbo teisės praktikos grupėje Eglė Tamavičiūtė

Vis dažniau tenka matyti skelbimų, kuriuose nurodoma, kad įmonė paslaugas teikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Visi norime, kad į mūsų problemas būtų sureaguota kuo greičiau ir bet kuriuo paros metu, tad tokie skambūs pasiūlymai neabejotinai padeda įmonėms sulaukti daugiau klientų susidomėjimo. Nesvarbu, ar tai būtų su informacinėmis technologijomis susijusios problemos, gyvūnų priežiūra ar kitkas.

Vilniaus rajono savivaldybė daug metų buvo Lietuvos savivaldybių, neturinčių finansinių įsiskolinimų, lydere. Tuo pačiu metu Vilniaus rajono savivaldybės administracija, vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovų, neįtraukdama rajono į skolas, įgyvendino ne tik rinkiminėje programoje nurodytas užduotis, bet ir atliko eilę svarbių darbų bei investicinių projektų, gerinančių rajono gyventojų gyvenimo kokybę.

Šią vasarą viešai nuskambėjo jau ne vieno pedagogo pareiškimas: „Viskas, gana, palieku mokyklą“. Tarsi būtų čia kuo didžiuotis... O kiek dar bus tokių, kurie tiesiog tyliai atsitrauks ir po atostogų nebesugrįš į klases.

Karolina Žemaitytė, advokatų profesinės bendrijos COBALT asocijuotoji teisininkė Intelektinės nuosavybės, IT ir duomenų apsaugos praktikos grupėje

Prekių ženklai daro tiesioginę įtaką vartotojų sprendimui pirkti tam tikrą prekę ar paslaugą. Sukurtą įvaizdį vartotojai paprastai sieja su teigiamomis prekių ar paslaugų savybėmis, gera patirtimi. Siekdami iš to išpešti naudos, nesąžiningi verslininkai, reklamuodami savo prekes ar paslaugas, neretai naudojasi svetimais ar klaidinamai panašiais prekių ženklais. Neseniai socialinėje erdvėje pasirodė atvejis, kuomet prekių ženklo „pigu.lt“ parduotuve apsimetantys sukčiai siekė parduoti „Samsung“ telefonus ir rengė akcijas, organizuojamas neteisėtai naudojant prekių ženklą „pigu.lt“.

Miglė Maniušytė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos viceprezidentė, Profesinių kompetencijų tobulinimo centro ekspertė

Šiandien, aplinkosaugos krizių akivaizdoje, svarbiu tapo vienas faktas – turime iš naujo išmokti veikti bendruomenėse, atgaivinti kaimynystę. Tyrimai rodo, kad daugiau negu pusė Baltijos šalyse gyvenančių žmonių su kaimynais nekuria ir nepalaiko draugiškų santykių – apsiribojama tik mandagiu pasisveikinimu. O juk kaimynai yra tie žmonės, kurie gyvena arčiausiai ir gali ištiesti pagalbos ranką nelaimės atveju.