Akistata gali būti atliekama tarp įtariamųjų, tarp įtariamojo ir liudytojo (nukentėjusiojo), taip pat ir tarp liudytojų (nukentėjusiųjų). Pagrindinis akistatos tikslas – pašalinti proceso dalyvių parodymų prieštaravimus. Ruošiantis jai, tyrėjui būtina ištirti apklausiamojo asmenybę, sudaryti apklausos planą, pasirinkti apklausiamųjų (-jo) kvietimo būdą bei paruošti technines priemones (jei apklausos metu planuojama filmuoti arba daryti garso įrašą). Siekiant šio proceso efektyvumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnui (tyrėjui) būtina įgyti kriminalistinį, specialųjį bei psichologinį pasiruošimą.

Kriminalistinis pasiruošimas – tai susipažinimas su įvykio me­džiaga, numatytų tyrimo veiksmų atlikimas, įrodymų paruošimas, ap­klausos eiliškumo ir apklausiamojo iškvietimo būdo nustatymas, ap­klausos vietos ir techninių fiksavimo priemonių paruošimas, dokumentų ir charakteristikų išreikalavimas, esminių klausimų formulavimas, ap­klausos plano sudarymas, tos bylos medžiagos dalies, kuri tiesiogiai su­sijusi su apklausa, išstudijavimas.

Specialusis pasiruošimas – tai susipažinimas su informacine litera­tūra, pokalbis su specialistais, konsultavimasis mokslinėse institucijose tais klausimais, kur reikia specialių mokslo, technikos, meno arba verslo žinių.

Psichologinis pasiruošimas – tai tyrėjo tono, elgsenos formos ir būdo bei duodamų klausimų eiliškumo pasirinkamas, mokslinių prin­cipų ir rekomendacijų laikymasis ir teisingas savo įgaliojimų naudoji­mas.

Taigi, tik pasiruošus šiems aspektams, labiausia tikėtina, jog bent iš dalies gali būti pasiekiama pageidaujamo rezultato. Kodėl tik iš dalies? Svarbu nepamiršti, kad akistatos sėkmė priklauso dar nuo dviejų veiksnių, atsakančių už gebėjimą valdyti savo veiksmus ir sprendimus, taip pat valios žmonių, turinčių individualias charakterio savybes, labai įvairų kultūros lygį, išsilavinimą ir psichologines žinias ar gebėjimą bendrauti bei pažinti supančią aplinką.

Kad akistata nebūtų formali ir pavyktų, būtini parengiamieji akistatos veiksmai:

Priimamas sprendimas dėl atlikimo, siekiant pa­šalinti prieštaravimus, esančius dviejų asmenų parodymuose;
Nustatomas surengimo momentas;
Išstudijuojami dalyvių anksčiau duoti parodymai;
Sprendžiamas klausimas, kokius prieštaravimus galima pa­šalinti akistatos metu;
Nustatomi dalyvių asmenybės ir tarpusavio san­tykiai, suvedimo akistaton vieta;
Kviečiami kiti asmenys, kurių dalyvavimas yra būtinas (pvz., jei akistaton suvedamas nepilnametis, ribotai veiksnus asmuo ar asmuo, turintis fiziologinių trūkumų);
Nustatomas klausimų eiliškumas ir jų pateikimo tvarka, at­sižvelgiant į dalyvius, asmenybės ypatumus;
Paruošiama kriminalistinė vaizdo fiksavimo arba garso įrašo technika (tuo atveju, kai akistatą nusprendžiama fiksuoti techninėmis priemonėmis).

Tam, kad akistata įvyktų sklandžiai, kiekvienas ikiteisminio tyrimo tyrėjas turėtų nusistatyti suvedimo akistaton tvarką:

Liudytoją arba nukentėjusįjį įspėti dėl baudžiamosios atsa­komybės už melagingų parodymų davimą ir išaiškinti baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodek­so 235 straipsnyje numatytą tvarką;
Abiems dalyviams užduoti klausimą – ar šie pažįsta vienas kitą, kokie jų tarpusavio santykiai;
Šiems asmenims pasiūlyti iš eilės duoti parodymus apie tas ap­linkybes, kurioms išsiaiškinti (išaiškinti) jie yra suvesti akistaton (geriausia, kad pirmasis kalbėtų tas, kuris, tyrėjo nuomone, davė teisingus parodymus);
Asmenims pakeitus parodymus, tyrėjas privalo paklausti apie jų pakeitimo priežastis;
Apklausus asmenis, tyrėjas turi teisę užduoti jiems klausimų;
Abu akistatos dalyviai turi būti klausiami, ar turi vienas kitam klausimų, ar nori papildyti savo parodymus;
Tyrėjas turi atkreipti dėmesį į kitų akistatos dalyvių klausimus (jei dalyvauja pastarųjų įgaliotieji atstovai ar įstatyminiai atstovai);
Tyrėjas privalo užfiksuoti akistatos dalyvių parodymų papildymus ir pastabas bei akistatos eigą ir rezultatus.

Egzistuoja ir aiškūs taktiniai akistatos būdai. Jau vykdomos akistatos metu ikiteisminio tyrimo tyrėjas gali:

Detalizuoti akistatos dalyvių parodymus;
Pateikti duomenų fragmentus, siekiant suaktyvinti apklausiamųjų asmenų atmintį;
Naudotis anksčiau apklaustų kitų asmenų teisingais paro­dymais;
Po kiekvienu atsakytu klausimu iškart liepti pasirašyti;

Kviesti akistatoje dalyvauti asmenis (giminaičius, draugus, kolegas ir kt.), kurių buvimas skatintų apklausiamąjį duoti teisingus parodymus;
Skelbti akistatos dalyvių anksčiau duotus parodymus galima tik po to, kai jie davė parodymus akistatos metu ir parodymai sura­šyti į protokolą.
Pagrindinis akistatos eigos ir rezultato fiksavimo būdas – jos apra­šymas atitinkamame procesiniame dokumente. O, pagal galiojančio BPK 179 straipsnio reikalavimus, akistatos protokolas turi būti pagrindinė apklausiamųjų asmenų paro­dymų fiksavimo procesinė forma. Ikiteisminio tyrimo tyrėjo klausimai ir akistatos dalyvių atsakymai tiksliai ir kiek įmanoma pažodžiui fiksuojami protokole.

Papildomas fiksavimo būdas gali būti garso ar (ir) vaizdo įrašo darymas. Jais užfiksuojama visa apklausiamojo arba akistaton suvedamų asmenų pateikta informacija, elgesys. Tai svarbu ir akistatą atlikusio ikiteisminio tyrimo pareigūno pasiruošimo akistatai, jos atlikimo taktikos ir rezultato objektyviam įvertinimui bei palengvina prokuroro darbą, nes leidžia pastarajam susidaryti objektyvų vaizdą ne tik apie užfiksuotus asmenų parodymus, bet neretai nustatyti ir priežastis, nulėmusias šio ikiteisminio tyrimo veiksmo nesėkmę.

Pranešimo spaudai inf.