Meras buvo pasiūlęs 120 eurų kompensaciją, kuri būtų taikoma ne tik Vilniaus rajono, bet ir sostinės darželiams. Tačiau savivaldybės taryba balsų dauguma tokį siūlymą pripažino neracionaliu ir net korupciniu bei apribojo kompensaciją iki 25 eurų per mėnesį (300 eurų per metus) ir tik už Vilniaus rajono privačius darželius.

Projektas buvo grąžintas tarybai pakartotinai svarstyti su ta pačia 120 eurų kompensacija, kurios taip kategoriškai reikalauja Vilniaus rajono meras, vadindamas ją „efektyvia suma“, palengvinsiančia tėvų finansinę naštą. Tuo tarpu tarybos narių pasiūlyta 25 eurų kompensacija, pasak mero, yra tik deklaratyvi ir ekonomiškai nepagrįsta, be to, diskriminuojanti vaikus ir ribojanti jų teises, nes būtų taikoma tik Vilniaus rajone.  

Ar taip yra iš tikrųjų? Pabandykime išsiaiškinti. Visų pirma, finansinė parama privatiems darželiams nesprendžia vietų trūkumo savivaldybių darželiuose problemos, o tik ją dar labiau paaštrina. Tai akivaizdžiai patvirtina Vilniaus miesto pavyzdys – 2015 m. sostinės savivaldybė nusprendė skirti kompensacijas už privačius darželius. Per 8 metus privačių įmonių kišenėse nusėdo 52 mln. eurų – vidutiniškai po 6-8 mln. eurų per metus. Už šią sumą buvo galima pastatyti 17 naujų savivaldybės darželių, nes vieno darželio statyba vidutiniškai kainuoja 3 mln. eurų.

Jei Vilniaus rajono merui galiausiai pavyktų prastumti savo pirminį projektą, metinė kompensacijų suma siektų 2 mln. eurų, o per ketverius mero kadencijos metus ši suma – nesunku paskaičiuoti – padidėtų keturis kartus ir privatus verslas gautų 8 mln. eurų.

Kyla logiškas klausimas, ar gali valstybė finansuoti privatų verslą? Ar vietos valdžia turi teisę balsuoti už tokius projektus? Žinoma, ne. Šiuo atveju aiškiai matome politinės korupcijos požymių, kuomet privačių darželių finansavimas yra tiesiog prastumiamas: nepavyko pirmu bandymu, pavyks antruoju ir taip toliau. Tai užburtas ratas, o darželių klausimas taip ir liks neišspręstas.

Beje, tėvai pinigų kompensacijoms negaus, jie pateks tiesiai į privačių darželių biudžetą. Tačiau net jei kompensacijos butų skiriamos tėvams, klausimas – kokiems? Juk vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų privačių darželių nelanko. Tai kodėl iš rajono biudžeto finansinė parama turėtų būti skiriama pasiturintiems tėvams?

Ne paslaptis, kad per savivaldos rinkimus socialdemokratų merą palaikė konservatoriai. Ir darė tai atvirai. Antrasis rinkimų turas Vilniaus rajone nebuvo nei laisvas nei sąžiningas ir apie tai išsamiai rašoma tarptautinių stebėtojų ataskaitoje. Taip aktyviai naujojo mero stumiamas projektas dėl privačių darželių finansavimo sudaro įspūdį, jog atėjo laikas grąžinti skolas. Ne paslaptis, kad didžiausio privačių darželių ir mokyklų tinklo Lietuvoje savininkė yra dabartinio konservatorių lyderio žmona.

O dabar apie svarbiausią dalyką. Per pastarąjį dešimtmetį Vilniaus rajone buvo pastatyti 7 vaikų darželiai, taip pat – esamų darželių priestatai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuo pagrindų pastatytos Mickūnuose, Lavoriškėse, Rudaminoje, Nemenčinėje, Sudervėje ir Avižieniuose. Šiuo metu Riešėje statomas naujas 125 vietų vaikų darželis, tai prilygtų 600-700 vietų darželiui Vilniuje. Per nepriklausomybės metus Vilniuje buvo pastatyti tik du savivaldybės darželiai ir tai 400 vietų.

 Naujos grupės atidaromos jau veikiančiuose Vilniaus rajono darželiuose – dvi papildomos grupės atidarytos Rudaminos darželyje. Tad gal nereikėtų švaistyti valstybės lėšų privačiam verslui, o už šiuos pinigus kurti papildomas grupes darželiuose?

Šiai dienai Vilniaus rajono darželiuose yra 320 laisvų vietų, iš jų 120 laisvų vietų lietuvių darželiuose. Iš viso rajono darželiuose yra 3 500 vietų. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad ne visi tėvai siunčia savo vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Todėl vietų trūkumo klausimas yra labiau dirbtinis nei realiai atspindintis situaciją.  

Be to, už vaiko išlaikymą rajono darželiuose tėvai moka perpus mažiau nei sostinėje. Jei už maitinimą sostinės darželiuose tėvai vidutiniškai moka 57,5 eurų, tai Vilniaus rajone – 37,5 eurų per mėnesį. Taip yra todėl, kad yra nustatyta riba, virš kurios ši suma neturėtų kilti.

Taigi, kas yra tas „ekonominis nepagrįstumas“ Vilniaus rajono mero nuomone? O gal, kaip gerai pastebėjo portalo L24.lt skaitytojai savo komentaruose, bandymai prastumti privačių darželių finansavimą bus tęsiami ir toliau, o Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariams prireiks daug drąsos ir narsos, kad atlaikytų mero ir jo komandos spaudimą.

Jana Koval