Europos Sąjunga didžiuojasi esanti viena turtingiausių, reikšmingiausių ir ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių pasaulio erdvių. Dažnai net puikuojasi savo turtais ir išlaidumu, o labiausiai tuo spinduliuoja belgų ir ES klerkų sostinė Briuselis.

Komentuoja viešųjų ryšių agentūros „INK agency“ vyresnysis partneris Kęstutis Gečas bei teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Lina Aleknaitė-van der Molen

Lietuvoje mažai kalbama apie vieną ryšių su visuomene atšaką – finansų komunikaciją, nors kapitalo teikėjai (akcininkai, bankai) yra labai svarbi interesų grupė verslui. Ir ji darosi vis svarbesnė. Kodėl?

Sugadintas darbinis kompiuteris, įmonės konfidencialios informacijos pasisavinimas ar atskleidimas, autoavarija darbiniu automobiliu ar dėl palikto krauti elektroninio prietaiso darbdavio patalpose kilęs gaisras – visa tai galėtų būti laikoma darbuotojo padaryta žala įmonei.

Advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Ivanauskas

Iki šiol Lietuvoje susiklosčiusi praktika pasikeitė: nekilnojamas turtas jo pirkėjui dažnu atveju buvo parduodamas su daline apdaila, t. y. įregistravus 85 proc. statinio baigtumą. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatyta, kad sandorius dėl nekilnojamo turto perleidimo galima sudaryti tik esant šimtaprocentiniam statinio ar jo dalies baigtumui.

Vis daugiau mokytojų ugdymo įstaigose susiduria su kultūrų, religijų bei kalbų įvairove, o tai savaime tampa iššūkiu, kaip tinkamai užtikrinti kokybišką ugdymą. Akivaizdu, jog Lietuvoje vis dar nėra skiriamas didžiulis dėmesys mokytojų parengimui dirbant su skirtingų kultūrų, religijų ar kalbų vaikais bei šeimomis: mokytojai yra paliekami vieni dirbti su pabėgėliais vaikais bei ieškoti būdų ar informacijos, kaip tinkamai juos ugdyti neturint jokio išankstinio profesinio pasirengimo.

Poilsio laikas apibrėžiamas kaip laisvas nuo darbo laikas, ir tokio laiko reikalavimai reglamentuoti Darbo kodekso 122 straipsnyje. VDI pabrėžia, kad maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų laikytis būtina, o to nepaisant pažeidžiami įstatymai.

Simona Striževska, „Citadele“ grupės įmonės „CBL Asset Management“ ekonomistė

Neskausmingas JAV darbo rinkos atšalimas, sėkmė kovojant su infliacija ir lūkesčiai dėl kitų centrinio banko bazinių palūkanų normų sprendimų buvo pagrindiniai motyvai, užbaigę praėjusius metus pasaulio ekonomikoje. Tad kokio palūkanų normų sumažėjimo galime tikėtis šiemet ir ką rodo infliacijos prognozės?

Prasidėjus naujiesiems metams įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų, susijusių su naujų būstų įsigijimu bei gyvenamųjų pastatų statybos užbaigimu. Nuo š. m. sausio 1 dienos naują būstą bus galima įsigyti tik visiškai baigtame statyti pastate. Tačiau ką tiksliai tai reiškia ir ką turėtų žinoti tiek naują būstą įsigyti besiruošiantys pirkėjai, tiek NT vystytojai?

Per pastaruosius kelerius metus įmonių, kaip darbdavių, pasaulis itin pasikeitė – į darbo rinką įžengė Z kartos atstovai, kurie darbo kultūrai atnešė naujų vėjų, sparčiai tobulėjo dirbtinis intelektas, o darbą biuruose keitė hibridinis arba nuotolinis darbas. Kokių tendencijų tikėtis šiemet, pasakoja ekspertė.

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertas, advokatas Stasys Drazdauskas

Lietuvoje su internetu esame neblogai pažįstami jau daugiau nei 20 metų. Ir kuo toliau, tuo labiau ši draugystė stiprėja. Praėjusiais metais Lietuvoje internetu naudojosi 88 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų. Suprasti šią statistiką galima paprastai – tai ir jūsų tėvai, seneliai, vaikai, tetos, dėdės, pusbroliai, pusseserės, draugai, pažįstami. Tačiau per visus šiuos metus mes įpratome spaudinėti internete iššokančius mygtukus, prašančius su kuo nors sutikti, per daug net negalvodami, o apie ką tie sutikimai yra? Ne vienas iš mūsų drąsiai spaudžia „SUTINKU“ ar „SUTINKU SU VISAIS“, net neskaitydamas, kas parašyta tame ilgame tekste prieš šiuos mygtukus. Nuolat esame prašomi sutikti, kad bus naudojami sausainukai, kukiai ar slapukai. Panašu, kad ateityje būsime prašomi ne tik sutikti įrašyti slapukus, bet ir, pavyzdžiui, sekimo taškiukus.