Prof. dr. Andrius Stasiukynas, MRU Viešojo administravimo instituto direktorius

Modernus miestas neįsivaizduojamas be kokybiškų švietimo, sveikatos priežiūros, viešojo saugumo ir kitų paslaugų gyventojams. Šios paslaugos užtikrina miesto gyventojų ir svečių gyvenimo kokybę, todėl nuo jų efektyvumo priklauso ir miesto ateitis – ar gyventojai norės jame gyventi ir kurti, ar norės, kad jų vaikai čia gyventų ateityje. Tai paslaugos, kurių kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo jas teikiančių specialistų: mokytojų, gydytojų, policininkų, gaisrininkų ir kt. – profesionalumo. Paprastai šių profesijų atstovams keliami labai aukšti lūkesčiai: jie turi greitai reaguoti į kylančias grėsmes ir nelaimes, gelbėti gyvybes, ugdyti vaikų vertybes, pilietiškumą ir t.t.

Advokatų kontoros „Marger“ jaunesnysis teisininkas Jonas Jagminas

Nuo kitų metų naują būstą bus galima pirkti tik visiškai baigtame pastate. Nuo 2024 metų sausio Lietuvoje įsigalios nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatoma, kad sandorius dėl naujų ar rekonstruotų gyvenamosios paskirties patalpų bus galima sudaryti tik esant šimtaprocentiniam pastato statybos baigtumui. Asmenims, kurie jau dabar yra sudarę preliminariąsias sutartis ir planuoja kitais metais perimti nuosavybę, jau bus taikomas naujasis reglamentavimas.

Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja

Minimali mėnesinė alga Lietuvoje padidėjo kiek daugiau nei šimtu eurų, tačiau prognozuojama, kad šiemet atlyginimai augs jau lėčiau, nei pernai. Pelningiausios sritys pagal darbo užmokestį sutampa tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje – tarp jų yra finansai, draudimas, ryšiai ir mokslas. Tačiau mėnesinis užmokestis viešajame sektoriuje yra ženkliai didesnis, nei privačiame. Tai tik keletas išvadų, kurias šiandien galime padaryti analizuojant naujausią statistiką apie Lietuvos ekonomiką.

Teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas, advokatas Žilvinas Briedis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę galutinai atsakė į ilgą laiką diskusiją kėlusį klausimą – kokiomis aplinkybėmis ir kokia atsakomybė gali tekti įmonėms, kai teismuose skundžiami viešųjų pirkimų konkursų rezultatai. Teismo išaiškinimas yra aktualus visoms įmonėms, kurios viešuosiuose pirkimuose svarsto ginčyti pirkėjų sprendimus.

Aplink girdint vis daugiau kalbų apie prastėjančią bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų augimą, infliaciją, išaugusias palūkanų normas, vis daugėja asmenų, kurie sudėtingą finansinę padėtį mėgina spręsti skolindamiesi. Pradėjus skolintis neretas mėgina vieną skolą padenginėti kita ir kartais net nepajaučia kaip įklimpsta į skolas, kurių nepavyktų atiduoti net per ateinančius 100 metų. Tada atsiranda tokių, kurie mėgina bėgti nuo skolinių įsipareigojimų į užsienį ar renkasi kitokius, labai drastiškus, sprendimo būdus. Bet čia žmonės dažnai pamiršta, kad visada yra išeitis – fizinio asmens bankrotas.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantės Jevgenija Furgasė ir Kristina Gesevičienė

Nuo 2023 m. sausio 1 dienos įsigaliojo PVM lengvata už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, kurių vertė neviršija 50 tūkst. eurų. Šį lengvata – tik viena iš priemonių, skirtų skatinti šių transporto priemonių pirkimą ir naudojimą Lietuvoje. Mūsų šalyje vis labiau plečiama elektromobiliams skirta infrastruktūra, taikomos įvairios kompensacijos ir lengvatos.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius, akad. Juozas Augutis

Nors Lietuvoje šiemet dėl įvairių krizių laisvų darbo vietų skaičius kiek sumažėjo, tačiau darbuotojų trūkumas šalyje jaučiamas ir toliau. Mažėjanti Lietuva nebegali savais resursais užpildyti šio poreikio, todėl jos darbo rinką pasiekia vis didesnis oficialus ir neoficialus trečiųjų šalių darbuotojų skaičius. Vien 2023-iems metams patvirtinta atvykstančių specialistų kvota siekia 10 000, o iš viso Lietuvoje jau darbuojasi virš 100 000 užsieniečių.

Advokatų profesinės bendrijos COBALT vyresnioji teisininkė Lina Gužienė

Įstatymai, atrodytų, saugo nepilnamečius nuo agresyvios komercinės veiklos, klaidinančios reklamos įtakos ir kitų netinkamų įtaigos formų, veikiančių vaikų ir jų artimųjų ekonominį elgesį. Tačiau teorija, reikia pripažinti, neretai skiriasi nuo praktikos. Ypač jeigu kalbame apie skaitmeninę erdvę, kuroje vaikai praleidžia vis daugiau laiko.

Karolė Miuller, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktorantė, VDU Kultūrų studijų katedros asistentė

Dr. Arvydas Kumpis, VDU Azijos studijų centro vyr. specialistas, VDU Kultūrų studijų katedros lektorius

Gruodžio viduryje Japonijos ministro pirmininko Fumio Kishidos kabinetas patvirtino naują šalies nacionalinio saugumo strategiją (NSS), nacionalinės gynybos strategiją ir gynybos stiprinimo programą. Reaguodama į tai, Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija iškvietė Japonijos ambasados Seule patarėją, pareikšdama protestą prieš paskelbtąją Japonijos NSS. Viena iš svarbiausių pokalbio temų – raginimas pašalinti iš NSS formuluotės pakartotinai pareikštas pretenzijas į Dokdo/Takešimos salas (korėjietiškas pavadinimas – Dokdo, o japoniškai jos vadinamos Takešima).