Komentaro autorius Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai paskelbė dar vieną įspūdingą kalbą, pakviesdamas vienos šalies žmones skaityti iš jo lūpų tardamas: „Be dujų ar be jūsų? Be jūsų“. Kalba pasirodė ne tik įkvepianti, bet ir aktuali kur kas didesniam klausytojų ratui, negu galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Juk iš tiesų, be tos šalies ir jos gamtinių išteklių apsieiti dabar mokosi daugelis Europos ir pasaulio valstybių. Tad šaltam ir nelengvam sezonui artėjant, verta atidžiau dirstelėti ir į Baltijos šalių dujų sektorių bei mūsų pasirengimą pasitikti artėjančią žiemą.

Advokatų kontoros „Marger” vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Ivanauskas

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu asmeniui jo mirties momentu priklausiusį turtą ir pareigas perima jo įpėdiniai. Paveldėjimas vyksta pagal testamentą, o jei jo nėra – pagal įstatymą. Taip pat to paties asmens turto ir pareigų paveldėjimas gali vykti ir pagal įstatymą, ir pagal testamentą, jei mirusysis savo testamente buvo išreiškęs valią tik dėl dalies jam priklausančio turto paveldėjimo.

Prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo ir Gamtos mokslų fakulteto darbuotoja, profesorė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė

Rudenį ir pavasarį dominuoja staigūs ir nuolatiniai klimato sąlygų pokyčiai, kurie turi tiesioginę įtaką skydliaukės ir antinksčių veiklai – dėl to žmonėms gali pasireikšti peršalimo ir kitos ligos. Be to, šiuo tamsiuoju metų laikotarpiu, žmogaus organizme esantis didesnis melatonino kiekis gali sukelti nuotaikos pasikeitimus ir sezoninius emocijų sutrikimus. Tad kokių priemonių galime imtis, norėdami išvengti ligų ir stiprinti sveikatą rudenį?

Šiandien darbo rinkoje patyrusių specialistų trūksta kone visuose sektoriuose, matome daugybę atvirų pozicijų, taip ir nesugebančių pritraukti joms skirtų kandidatų. Sudėtingą darbuotojų pritraukimą, o vėliau ir jų išlaikymą, didele dalimi lemia darbdavio netradicinių priėjimų stoka, prastai vystoma vidinė kultūra ir apskritai – neteisinga komunikacija. Tai ypač aktualu, kai kalba pasisuka apie žmonių su negalia pritraukimą darbui. Šalies darbdaviai, rodos, nežino, nesupranta arba negeba atskleisti didžiulio žmonių su negalia potencialo, galinčio kurti pridėtinę vertę ne tik įmonėms, bet ir valstybei. Tokioms situacijoms siūlyčiau nebeieškoti pasiteisinimų, o pasimokyti komunikacijos. Žmonėms su negalia ji neturėtų būti niekaip segreguojama, o viešojoje erdvėje – pilnai atspindėti įmonės realybę.

Parengė Ekonomikos inžinerijos katedros docentė dr. Milena Seržantė
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių profesijos ir karjeros pasirinkimą dažnai priklauso nuo to, kuriuos egzaminus abiturientai pasirenka laikyti mokykloje. Lapkričio mėnesį mokiniai turėtų pasirinkti mažiausiai po 3 egzaminus, kuriems ruošis per artimiausius mokslo metus. Ką svarbu žinoti renkantis egzaminų dalykus ekonominiu ir socialiniu požiūriu, kokie svarbiausi patarimai, padėsiantys priimti pasvertą ir efektyvų sprendimą? Įžvalgomis dalinasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TEC) docentė dr. Milena Seržantė.

Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja

Viešojoje erdvėje ir visuomenėje netyla kalbos dėl esamos ekonominės situacijos Lietuvoje ir pasaulyje, nuogąstaujama dėl ateities ir su nerimu laukiama tiek šildymo sezono pradžios, tiek 2023 metų. Remiantis pagrindiniais ekonominiais rodikliais, tai yra, bendruoju vidaus produktu, infliacija ir nedarbo lygiu, galima bandyti pažvelgti į netolimą ateitį ir atpažinti esminius iššūkius, su kuriais, tikėtina, susidursime kiekvienas iš mūsų.

Ką patarti žmogui, jaučiančiam, kad pastarasis laikas su visais vykstančiais procesais, bauginančios informacijos srautais, nežinia dėl ateities, net pačios artimiausios – kaip išgyventi žiemą, jį gniuždo, kelia nuolatinį nerimą? Ar įtampa, ilgalaikis stresas gali sukelti psichikos sutrikimų? Pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadove, gydytoja psichiatre, psichoterapeute Ramune Mazaliauskiene.

Dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys – užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ketindami atsiskaityti grynaisiais pinigais turime įsivertinti, ar mūsų mokamos sumos dydis yra leistinas įstatymais, nes net nenorėdami galime tapti įstatymo pažeidėjais, kai neigiamų pasekmių sulaukia tiek grynųjų pinigų mokėtojas, tiek juos priėmęs asmuo.

Sunkus, varginantis darbas – neatsiejama žmogaus būties dalis nuo pat seniausių dienų. Kitaip tiesiog nebūtume išgyvenę, išlikę, pratęsę šios sudėtingos, bet ir nenuginčijamai vertingos egzistencijos naujomis palikuonių kartomis.