Komentaro autorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko vadovė

Aukštojo mokslo diplomo siekiantys studentai tam turi įvairių paskatų. Deja, vis dar dažni atvejai, kai mokomasi iš reikalo: neva tie dveji, treji ar ketveri metai užtikrins darbo vietą ir gerą atlyginimą visą likusį gyvenimą. Tokių garantijų nesuteikia joks diplomas, o ir darbdaviai neturi lūkesčių, kad aukštosios mokyklos į gyvenimą išleis visiems gyvenimo atvejams pasiruošusius specialistus. Tačiau vieną dalyką diplomas turėtų užtikrinti – jį turinčiojo gebėjimą nuolat mokytis ir keistis.

Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantas

Vieniems ruduo yra naujo etapo pradžia, o kitiems priminimas, kad jau netrukus reikės priimti sprendimą ką veikti pabaigus mokslus ar studijas. Su sunkumais priimti sprendimus dėl karjeros, kuriame nors gyvenimo etape susiduria visi, tačiau kai kuriems žmonėms šių sunkumų kyla daugiau ir jiems sudėtingiau priimti galutinį sprendimą.

Apie tai, kaip Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigos pasirengė naujiems mokslo metams, pasakoja Vilniaus rajono merė Marija Rekst.

Advokatų kontoros COBALT asocijuotas teisininkas Juras Žymančius

Šių metų rugsėjį pirmą kartą Lietuvos istorijoje Vilniaus gatvėse pradeda važinėti autonominiai automobiliai. Juos į gatves „išleidža“ vienas iš prekybos tinklų, kuris šiomis transporto priemonėmis pristatinės pirkinius į namus. Išvydus autonominius automobilius gatvėse ne vienam kilo klausimas, ar gali automobilis be vairuotojo įsikišimo dalyvauti viešajame eisme?

Vyriausybės energetikos kainų krizės valdymo strategija - realybės išgyvenimo šou projektas žmonėms! Viskas bus kažkada, bet dar skaičiuoja, greitai bus, bet dar nespėja.

Jeigu turite atžalų, besimokančių mokykloje, o gal tiesiog domitės švietimo naujienomis, tikrai girdėjote sąvoką nemotyvuotas vaikas. Ką tai reiškia? Žinoma, vien blogybes: jam nesiseka mokytis, nes nerodo noro, entuziazmo, susižavėjimo, nededa pernelyg didelių pastangų.

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ darbo teisės ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė

Metinei infliacijai Lietuvoje viršijus 20 proc. ribą, vis daugiau darbuotojų, iki šiol buvę patenkinti savo atlyginimais, pasijaučia uždirbantys per mažai: kainoms augant, o atlyginimui nesikeičiant, žmogaus perkamoji galia menksta – už tą pačią sumą nusiperkama mažiau. Žibalo į ugnį dažnai įpila plintantys gandai apie privalomą atlyginimų indeksavimą (didinimą arba mažinamą) ir motyvavimo priemonių stoka. Tad kaip šioje situacijoje reikėtų elgtis darbdaviams, kurie kartais ir patys susiduria su sunkumais, bei kaip išvengti dar didesnių problemų kilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo?

Turbūt kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime esame atsidūręs tokioje situacijoje: sutinkame besilaukiančią draugę, kaimynę ar šnekučiuojamės su gimimo stebuklo laukiančia giminaite. Paklausiame: „Na, jau sužinojote vaikelio lytį? Gal net išrinkote vardą?“. „Oi, ne, nusprendėme nesidomėti iš anksto, svarbiausia, kad tik vaikas gimtų sveikas“, – atsako moteris.

Komentaro autorius Vitalis Kavaliauskas, „Baltic Amadeus“ Technologijų direktorius

Klausimo, ar verta žengti skaitmenizacijos keliu, po pandemijos neliko. Vis tik ne viena organizacija jau spėjo įsitikinti, kad siekiant užtikrinti kokybišką skaitmeninę patirtį vien ryžto ir investicijų neužtenka – būtina turėti aiškią strategiją, tikslus ir jų sistemingai siekti. Kitu atveju net patys pažangiausi sprendimai ne tik neatskleis savo potencialo, bet dar ir gali atnešti papildomų rūpesčių.

Advokatų kontoros „Cobalt” asocijuotos teisininkės Eglė Gliaudelytė ir Jolanta Raudonytė

Darbuotojų „nuoma“, teisės aktuose vadinama laikinuoju įdarbinimu, gali suteikti bendrovės veiklai lankstumo, ypač tais atvejais, kai darbo krūvis ir darbuotojų poreikis nėra pastovus. Taip pat galima sutaupyti darbuotojų atrankos ir įdarbinimo, žmogiškųjų išteklių valdymo bei darbo užmokesčio apskaitos kaštų.