Rugsėjį Airijos duomenų apsaugos komisija priėmė sprendimą populiariai programėlei „TikTok“ skirti 345 mln. EUR baudą už netinkamą vaikų duomenų apsaugą. Kaip teigia specialistai, į tokius institucijų sprendimus dėmesį turėtų atkreipti ir kitos socialinės medijos platformos, prie kurių prieigą turi pilnametystės nesulaukę asmenys.

Rugpjūčio 23 d. įvyko eilinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame tarybos nariai priėmė daug rajono gyventojams naudingų sprendimų. Be kita ko, buvo nagrinėti švietimo klausimai. Tačiau vienas jų sukėlė itin karštą diskusiją ir paliko dviprasmiškus jausmus dėl tikrų socialdemokratų ketinimų, šiems pasiūlius kompensuoti išlaidas už privačių vaikų darželių lankymą.

Atrodytų, kad atsakymas aiškus – tie asmenys, kurie uždirba mažiau ir kurių laukia mažesnės pensinės išmokos, turėtų dažniau pasilikti darbo rinkoje sulaukę pensinio amžiaus. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjų dr. Kristinos Zitikytės ir prof. Gindrutės Kasnauskienės atliktas tyrimas rodo – nieko panašaus. Lietuvoje dažniau dirba tie pensinio amžiaus žmonės, kurie dar prieš pensiją uždirbo didesnį darbo užmokestį, palyginti su kitais bendraamžiais, įgijo didesnį metų stažą senatvės pensijai gauti ir dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštesnės pareigos darbe ir didesnis darbo užmokestis, geresnė sveikatos būklė yra esminės sąlygos likti darbe sulaukus pensinio amžiaus.

Ko gero, kiekvienoje palėpėje galima rasti seniai pamirštas lėles, kurios sukelia nostalgiškus vaikystės prisiminimus. Tačiau tik viena jų gali pasigirti užvaldžiusi pasaulį ir nudažiusi jį rožine spalva – tai Barbė. Kaip ši plastikinė lėlė tapo globaliu fenomenu, feminizmo ikona ir popkultūros simboliu, kuris paveikė masinės rinkodaros revoliuciją?

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja

Džiugi žinia: šių metų antrą ketvirtį, lyginant su pirmuoju, Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo 1,8 procentiniais punktais (nuo 7,7 proc. iki 5,9 proc.). Ar tikrai viskas pozityvu? Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pažvelkime plačiau į situaciją Lietuvos darbo rinkoje šių metų balandį, gegužę ir birželį.

Keista, kad problema laikomi tik prasti moksleivių pažymiai. Aš manau, tėvams bei mokytojams reikėtų sunerimti ir tada, kai vaikas renka vien aukščiausius įvertinimus.

Klimatui neutraliu žemynu pasiryžusi tapti Europa mažina taršaus iškastinio kuro vartojimą, keisdama jį žaliaisiais resursais. Tačiau jau antrus metus iš eilės ir Lietuvoje, ir visoje Europoje elektros vartojimo apimtys traukiasi. Ar tai nepaskatins investuotojų į žaliąją energetiką peržiūrėti savo planų?

Kiekvienos vasaros pabaigoje ištinka mokyklos pasiruošimo karštinė, kai prekybos centrai prisipildo kanceliarinių priemonių, nusidriekia eilės prie uniformų, socialiniai tinklai mirga nuo informacijos, kaip pasiruošti mokyklai, kaip motyvuoti vaikus ir pan. Iš naujo diskutuojama apie tai, kad mokyklose trūksta mokytojų, o ten tebedirbantys grasina streiku.

Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Gerda Skirbutienė ir teisininkė Akvilė Jurkaitytė

Kriptovaliutų ir NFT vajus neaplenkė ir labdaros bei paramos organizacijų. Nuo „SOS vaikų kaimo“ iki „1K paramos fondas“ – šiandien vis daugiau organizacijų renka paramą ne tik tradicinėmis formomis, bet ir kriptovaliutomis. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio tenka ir vadinamiesiems NFT (angl. non-fungible token), kurie dėl savo unikalumo gali įgyti tam tikrą finansinę vertę ir būti naudojami kaip skaitmeninė valiuta ar net investicinė priemonė. Tiesa, stingant aiškaus teisinio reguliavimo, kyla nemažai su tokia aukojimo forma susijusių klausimų, į kuriuos numojus ranka gali grėsti nemalonumai tiek paramos teikėjams, tiek gavėjams.