Lietuvos viešajam sektoriui trūksta efektyvumo. Vis tik, neskubėkime veltis į žodžių ir argumentų mūšį, nes išvadą sufleruoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Kas dvejus metus šalių viešojo sektoriaus rodiklius skelbianti organizacija tvirtina, kad nors mūsų šalies valdžios sektoriaus išlaidos nesiekia EBPO narių vidurkio, tačiau ir pajamų gaunama gerokai per mažai.

Visame pasaulyje vartotojai reikliau vertina prekes ir paslaugas, atsigręžia į tvarumą. Ne išimtis ir turizmo verslas – keliautojams tampa svarbu, kokį pėdsaką jie palieka ne tik keliaudami iš vienos vietos į kitą, bet ir rinkdamiesi apgyvendinimo paslaugas, rašoma pranešime spaudai.

Komentuoja advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Evaldas Dūdonis ir vyresnioji teisininkė Laura Matuizaitė

Fiziniams asmenims, norintiems leisti sudaryti verslo sutartis ar kitaip atstovauti jų interesus, nebereikės nuolat pravėrinėti notaro biuro durų. Birželio 1-ąją įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams, fiziniai asmenys išduoti didelę dalį įgaliojimų ir perįgaliojimų galės ir internetu. Manoma, kad šios naujovės padės sutaupyti nemažai laiko ir kaštų, taip pat supaprastins procesus versle. Svarbu ir tai, kad artimiausioje ateityje laukia ir daugiau verslui naudingų permainų.

Atliekų deginimas – kompleksiška ir sudėtinga tema, sąmokslo teoretikų ir suinteresuotų grupių dažnai naudojama kaip bauginimo priemonė visuomenei, siekiant savo tikslų. Šioje ES griežtai reglamentuojamoje ir prižiūrimoje srityje veikia daugybė saugiklių, o patikimi tyrimų rezultatai gaunami tik remiantis nešališkais moksliniais rezultatais.

Net trys ketvirtadaliai (75 proc.) šalies gyventojų geopolitinės situacijos ir sparčios infliacijos kontekste jaučiasi finansiškai nesaugūs, tikinama pranešime spaudai. Tokius duomenis atskleidžia skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa. Koks mūsų elgesys prisideda prie šio nesaugumo jausmo ir kaip jį padidinti?

Ar trūksta lyderių? Kodėl lyderiai šiuo metu tyli? Kas apskritai yra lyderis? Lyderystė sulaukia daug verslo, mokslininkų, švietimo atstovų, politikų ir bendrai visuomenės dėmesio. Tiesą sakant, sulaukia tiek dėmesio, kad ši sąvoka tampa šiek tiek nuvalkiota, tikintis, kad lyderiai bus visur, visada, kad lyderiais taps visi ir kad lyderiai gali viską. Atrodo, kad lyderystė yra per daug romantizuojama, priskiriant lyderystei ypatingą reikšmę ir svorį, tačiau nematant lyderystės kaip proceso, kuriame pamirštame ir svarbą tų, kurie seka.

Vis sparčiau augant e. prekybos sektoriui, atėjo laikas ir teisės aktų korekcijoms. Nuo birželio pradžios įsigaliojo naujos Europos Sąjungos taisyklės vertikaliems susitarimams, kurios itin aktualios elektroninės prekybos įmonėms. Svarbiausius aspektus, kuriuos turėtų žinoti įmonės, aptarė advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, Europos Sąjungos, konkurencijos ir reguliacinės teisės ekspertė Rita Paukštė.

„Ukrainos karo pradžioje matėme, kaip vangiai reaguoja visa Vakarų Europa, todėl daugelis mūsų, ir aš asmeniškai, buvome nusivylę. Skirtingų šalių universitetų vadovai, netgi išreiškus poziciją savo šalies vadovybei, vengdavo ir nedrįsdavo aiškiai suformuluoti institucinių nuostatų. Turiu pripažinti, kad mane tai labai stipriai nuvylė ir negaliu su tuo susitaikyti. Tikrai norėjosi ne tokių nugludintų, politiškai korektiškų frazių, bet drąsesnės ir aiškesnės pozicijos šios agresijos, karo atžvilgiu. Suprantu, kad daug kas priklauso nuo politinio, istorinio ir geografinio konteksto, tačiau būtent akademinė aplinka turi būti jautriausia ir operatyviausia atliepiant humanistines vertybes“, – įsitikinusi prof. Ineta Dabašinskienė – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė bei „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė.

Lietuvoje veikiantys juridiniai asmenys jau beveik pustrečių metų turi pareigą rinkti ir saugoti informaciją apie savo galutinius naudos gavėjus (angl. Ultimate Beneficial Owners (UBO)), bet nesant reikalavimo ją išviešinti, reta įmonė tai darė. Šiemet padėtis pasikeitė iš esmės – pradėjo veikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemis (JANGIS). Kartu su juo jau reikalaujama įregistruoti naudos gavėjų duomenis, o apie šią pareigą primena Registrų centro siunčiami laiškai. Tad kaip reikėtų elgtis šioje situacijoje ir kas gresia neįvykdžius pareigos?

Senajame žemyne susidariusi geopolitinė situacija ir Europos Sąjungos taikomos sankcijos ribojant tam tikrą komercinę veiklą nulėmė sutrūkinėjusias tiekimo grandines ir daugybę verslų privertė ieškoti naujų tiekėjų. Dėl viso to dabar stebime ne tik kai kurių prekių trūkumą, bet ir reikšmingai išaugusias žaliavų kainas. Tai verslams sukelia nemažai komercinių problemų, kurių viena opiausių – viešojo pirkimo sutarčių įgyvendinimas. Mat galimybė pasikeitus situacijai koreguoti kainas ir taip įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus yra apribota specifinėmis taisyklėmis. Visgi, persiderėti iš anksto sutartą viešojo pirkimo sutarties kainą dėl gerokai pabrangusių žaliavų kainų įmanoma, tereikia remtis keliais svarbiais argumentais.