Kad ir kokį prasmingą laiką dabar patirtume, pirmiausia turime išvengti painiavos. Tiesą pasakius, apie adventą sklando ne vienas mitas:

1. Adventas neva prasideda būtinai tik gruodžio mėnesį. Vieni tiki, kad gruodžio 1 dieną, kiti mano, jog pirmąjį gruodžio sekmadienį.

2. Atėjus adventui reikia niūriai rymoti, susilieti su žiemos tamsa, visaip save riboti, o bet koks džiaugsmas galimas tik galiausiai atėjus Kalėdoms.

O kaip yra iš tiesų?

1. Adventas prasideda nuo sekmadienio, kuris yra arčiausiai apaštalo Andriejaus šventės (lapkričio 30 d.). Vadinasi, adventas, priklausomai nuo metų, gali prasidėti tarp lapkričio 27 d. ir gruodžio 3 dienos.

Šiemet advento pradžia ankstyva, iki gruodžio likus dar visoms trims dienoms, tad kiekvienais metais reikia atidžiai tikrinti kalendorių, nesiejant advento pradžios tik su gruodžio atėjimu.

Belaukiant advento, verta pasidomėti ir Andriejaus švente, nes, kaip minėjau, adventas prasideda tą sekmadienį, kuris yra arčiausiai šio apaštalo šventės lapkričio 30 dieną.

Šventas apaštalas Andriejus – pirmasis evangelijose sutinkamas Jėzaus mokinys, žvejys, gimęs Galilėjos Betsaidoje, Simono Petro brolis. Pasak istoriko Eusebijo Cezarėjiečio, naująjį tikėjimą skelbė Mažojoje Azijoje ir pietų Rusijoje, vėliau Patruose, kur, kaip pasakoja legendos, apie 60 m. lapkričio 30 d. buvo nukryžiuotas. Andriejaus diena lietuvių pasaulėžiūroje nuo seno buvo siejama su advento, tikrosios žiemos pradžia, burtais, žaidimais.

2. Pakomentuosiu ir antrąjį mitą – įsitikinimą, kad advento laikotarpiu reikia niūroti, gal net liūdėti, kone gedėti. Turbūt pirmiausia tai atėjo iš ugdymo spragų, nepakankamo vaikų švietimo ir lankymosi bažnyčioje.

Noriu pabrėžti, kad adventas nėra niūrus ar tamsus laikotarpis – tai pasiruošimas šventei ir galiausiai jos minėjimas, tyro džiaugsmo priėmimas atvira širdimi.

Adventas, vainikuojamas Kalėdų ir Jėzaus Kristaus gimimo, yra didžiausias stebuklas ir pats tikėjimo išsipildymas nuostabiausia prasme – Kristus atėjo ir Jis vėl ateis. Tai pažadas, kuris kasmet leidžia pajusti išsipildymo stebuklą; viltis, įžiebianti žmogui ir pasauliui prasmę.

Jeigu abejojame, svyruojame; jeigu konfliktuose ar tamsoje ima skęsti visas pasaulis, mes turime tikėti. Pakartosiu: Kristus atėjo ir Jis vėl ateis. Reflektuokime, galvokime, persvarstykime savo vertybes ir pasirinkimus, būkime verti Jėzaus Kristaus, kuris vėl ir vėl gimsta, aplanko mus.

Adventas – dvasinio tapsmo metas, man jis pirmiausia siejasi su sielos augimu, apsivalymu. Juk štai gims Kristus, ir kaip aš švęsiu, kaip būsiu verta šio stebuklo, jeigu manyje siautės blogis? Stebuklą pasitikti galime tik tyra širdimi.

Tad darykime, ką galime. Kiek galime. Viltis mūsų neapleis.

Ramaus laukimo.

Portalo l24.lt korespondentė, literatūrologė, Talino Europos mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Gintarė Pugačiauskaitė