Nuomonės – komentaraiBeveik dveji pandemijos metai šalies gyventojams atnešė ir didžiulių sukrėtimų, ir naujų finansinių įpročių. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, gyventojų santaupos augo vidutiniškai trečdaliu, ir sukauptą turtą žmonės ėmė aktyviau auginti jį investuodami. Neliko nuošalyje ir finansinės apsaugos klausimai – palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją, rizikinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius išaugo du kartus. Psichologinės sveikatos specialistai pastebi, kad dažnai vaikai įsivaizduoja, kad pinigai gaminami neribotai, ypatingai dabar, kai pinigai laikomi elektronine forma ir juos galima nevaržomai leisti. Kaip tėvai gali padėti formuoti teisingus vaiko finansinius įpročius, naudojant kišenpinigius ar banko kortelę – pasakoja specialistai. Europos Parlamentas (EP) yra viena svarbiausių Europos Sąjungos (ES) institucijų, kurioje yra 11 narių iš Lietuvos. Parlamentas yra svarbus politinių diskusijų ir sprendimų priėmimo forumas ES lygmeniu. Elektros kainų dinamika pastaruosius dvejus metus panaši į kardiogramą. Pernai nužemėjusi ir suteikusi drąsos eiliniam vartotojui pasikliauti iš esmės nenuspėjamais pokyčiais biržoje, šiemet ji negailestingai šoko į viršų ir permušė visų laikų rekordus. Kol elektros kainos toliau kyla į kosmosą, atsipalaiduoti neverta. Daugelio žemės ūkio kultūrų kainos pasaulyje šių metų paskutinį ketvirtį pasiekė daug metų nematytą lygį ir dėl to maisto prekių infliacija mažmeninėje rinkoje dar kurį laiką neišvengiamai tęsis. Mažesnių kainų bent jau pasaulinėse rinkose galima sulaukti pavasarį, kai bus daugiau aiškumo dėl būsimo produkcijos derliaus ir gamybos Šiaurės pusrutulyje. Tačiau nepamirškime ir nepalankaus scenarijaus, kad kai kurių žemės ūkio kultūrų derlius gali būti vėl prastas ir dėl to kainos kiltų dar aukščiau. Be to, žemės ūkio rinkoje įtampa kitąmet sumažėtų ir dėl mažesnės energetinių produktų kainos bei mažesnių tiekimo grandinių trikdžių. Lietuvos įstatymai numato, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi. Tačiau kaip yra tuomet, jei teismas nepaaiškina, kodėl priėmė vienokį ar kitokį sprendimą? Teisininkai sako, kad svarbiausia teismo sprendimo dalis yra tinkamas jo motyvavimas – jo trūkumas gali lemti ir bylos nagrinėjimą iš naujo, ir žalą teisinės sistemos reputacijai. Šiandien gyventojams ieškant, kaip įdarbinti savo santaupas ir apsaugoti jas nuo infliacijos, investicijos į rizikingas ir nuo fundamentalios vertės atitrūkusias akcijas jau nieko nebestebina. Šalia taip pat formuojasi ir nauja grupė laimės ieškotojų, kurie siekdami gauti dar didesnes grąžas perka įvairiausias kriptovaliutas ar nekeičiamus žetonus (NFT). Filmuose matyti scenarijai, kuriuose finansiniais ar politiniais sumetimais veikiantys programišiai sukelia sąmyšį valdžios sluoksniuose arba versle, šiais laikais nebeprimena fantastikos. Padirbtos asmens tapatybės, apsimetėlių skambučiai, suklastotos sąskaitos faktūros, nutekinti asmeniniai ar verslo duomenys ir išpirkų reikalavimai – visus šiuos apgavysčių metodus sieja tai, kad nusikaltimai vykdomi pasitelkiant išmaniąsias technologijas. Todėl skaitmeninis išprusimas tapo įgūdžiu, reikalingu ne tik tinkamai atlikti kasdienes darbo funkcijas, bet ir užtikrinti savo ir savo lėšų saugumą. Šiandien paskelbtas lapkričio mėnesio vartotojų kainų indeksas patvirtino anksčiau skelbtus išankstinius duomenis – metinė infliacija, t. y. vidutinis kainų pokytis šių metų lapkričio mėn., palyginti su atitinkamu mėnesiu pernai, Lietuvoje viršijo 9 proc. Tai išties reikšmingas skaičius. Tačiau, tiek Europos Centrinio Banko, tiek Lietuvos banko vertinimu, šis infliacijos padidėjimas yra pereinamasis ir laikinas. Taigi, kas vyksta ekonomikoje ir koks yra centrinių bankų vaidmuo tokioje situacijoje? „Dirbtinio intelekto technologijos apima vis platesnį veiklos sričių spektrą – nuo veidų atpažinimo ar skaitmeninio turinio valdymo iki transporto srautų valdymo ar meninės kūrybos. Prognozuojama, kad veiklų ir procesų automatizacija naudojant dirbtinį intelektą ateityje tik plėsis ir sukels nemažai socialinių iššūkių, pirmiausia – darbo rinkoje“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros docentas Ignas Kalpokas ir priduria, kad pirmiausia bus automatizuoti paprastesni, rutiniški darbai, tačiau galima numanyti, jog ateityje dirbtinis intelektas galėtų įsitvirtinti daugelyje sričių, taip pakeisdamas žmones darbo rinkoje, o kai kuriose srityse dirbtinio intelekto taikymas gali tapti, tiesiogine to žodžio prasme, gyvybės ir mirties klausimu. |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |