Tikriausiai kiekvienas paliudys – Lietuvos keliais riedančių elektrinių transporto priemonių jau galima išvysti kiekvieną dieną. Tai patvirtina ir statistika – nepaisant banguotos šių metų pradžios, kai valstybės skiriama parama elektromobiliams buvo sustabdyta, pirmąjį šių metų pusmetį jų užregistruota net 71 proc. daugiau nei tokiu pat metu pernai. Gera žinia ir ta, kad pagal bendrą įregistruotų elektromobilių skaičių, kuris jau viršija 3200, Lietuva jau tvirtai pirmauja Baltijos šalyse. Neabejotina, kad ši tendencija tik stiprės.

Kodėl mes blogai jaučiamės? Kodėl esame nepatenkinti? Nuolatiniai pasiteisinimai. Nėra pakankamai pinigų, kažkas kažką blogo pasakė, blogas oras, liūdna, karantinas, bloga valdžia. Savo negebėjimą susikurti norimą, gerą gyvenimą pateisiname ir pačiais kvailiausiais dalykais. Visiškomis smulkmenomis, kurios tvirto žmogaus tikrai nesustabdytų.

Nors aviacijos sektoriaus laukia nelengvas atsigavimas, tačiau optimizmo nestokojama: keleiviai sparčiai sugrįžta į orlaivius, planuojamos investicijos į infrastruktūrą, tvarumą ir skaitmenizaciją. Tad kokių esminių pokyčių sulauks aviacijos rinka popandeminiu laikotarpiu ir kaip ji prisitaikys prie ilgalaikės COVID-19 realijos?

Pastarųjų metų aplinkybės – pandemija, karantino įtaka ankstesniam gyvenimui, nuolatinis sėdėjimas namuose – lėmė tai, jog kalbėti apie visuomenės psichikos sveikatos pasekmes tapo kone įprasta. Dabar socialiniai tinklai beveik organiškai sugeneruoja šia tema aktyviai komunikuojančius nuomonės formuotojus, ypač kai tarp jų atsiranda vis naujų, rodos, dar atviriau ir paveikiau besidalijančių asmeninėmis patirtimis. Nors pagarbus kalbėjimas psichikos sveikatos temomis gali mažinti stigmą ir įkvėpti kreiptis pagalbos, vis dėlto tokios komunikacijos riba yra slidi.

Transporto priemonių sekimas, darbo kompiuterio stebėsena, tikrinimas, su kuo darbuotojas bendrauja elektroniniu paštu (ir ką siunčia), telefoninių pokalbių įrašymas ir t.t. Visa tai patenka į darbuotojų stebėsenos sąvoką. Pasak advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ teisininko Manto Baigio, kad stebėsena būtų teisėta, darbdavys turi paisyti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ribojimų. Bet ar juos įmanoma įveikti? Tikrai taip, tačiau teks paplušėti, kad veiksmus tinkamais pripažintų ir jokių priekaištų neturėtų Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Taigi, nuo ko pradėti siekiant „įteisinti“ darbuotojų stebėseną?

Tvarumo banga Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, neišvengiamai kyla. Tai, kas dabar vyksta tvarumo atžvilgiu, tėra tik ilgo kelio pradžia, o tvarumo bangai besiruošiantys verslai jau dabar įgauna konkurencinio pranašumo.

Noras apsaugoti kuo didesnę dalį visuomenės nuo įvairių atmainų koronaviruso, panašu, Latvijoje virs ribojimais daliai dirbančiųjų – jie gali būti atleisti, jei iki rugsėjo 15 dienos nebus gavę COVID-19 sertifikato, kuris išduodamas šia liga persirgusiems ar nuo jos paskiepytiems žmonėms. Šis pažymėjimas bus privalomas medikams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, valstybėms tarnautojams, kurie teikia paslaugas valstybės ir savivaldybių institucijose. Neturėtų stebinti, kad kalbų apie tokius ar panašius sprendimus, stringant masinei vakcinacijai, kiltų ir Lietuvoje. Tačiau pirma reikia atsakyti į klausimą, ar toks sprendimas išvis būtų teisiškai įmanomas nepažeidžiant žmogaus teisių?

Vis dar nenutyla diskusijos, ar vyresnius mokytojus reikia kuo greičiau išleisi į pensiją, mokant išeitines išmokas tam, kad mokykla greičiau atsinaujintų jaunais pedagogais. Tikimasi, kad vis daugiau jaunų žmonių rinksis mokytojo profesiją, tuo labiau, kad pasirinksiantiems pedagogo studijas siūloma 300 eurų per mėnesį stipendija. Tačiau, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išplatintame komentare siūloma neskubėti, nes mokytojų mokyklose jau trūksta ir labai greitai jų trūks taip, kad daugelio disciplinų nebus kam dėstyti. Kaip teigia ministerija, ,,po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus“. Teigiama, kad ši priemonė buvo aktuali anksčiau, o dabar reikia didesnį dėmesį skirti ne mokytojų pasitraukimui, o naujų pedagogų pritraukimui.

Mokytojai, baigę mokslus Vilniaus ar Kauno universitetuose, į regionų mokyklas atvyksta retai. Apie 80 proc. Šiaurės Lietuvos švietimo sistemos žmonių yra baigę pedagogikos mokslus Šiauliuose, o kaimų mokyklose didžiųjų universitetų absolventų likę, matyt, tik vienas kitas, ir tai iš vyresnės kartos.