Nuomonės – komentaraiRugsėjo pradžioje pagrindiniams pasaulio akcijų indeksams ruošiantis šturmuoti naujas aukštumas finansų rinkos buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau vėliau nuotaikos greitai subjuro. Kinijos NT milžinės mokumo problemos, įsibėgėjanti infliacija ir aiškesnės FED užuominos dėl artėjančio pinigų politikos pokyčio skatino investuotojus atsargiau žvelgti į ateitį. Nemalonaus siurprizo sulaukė ir investavusieji į „Ignitis grupės“ akcijas. Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad visi tėvai linki savo vaikams užaugti gerais žmonėmis. Savanorystė yra vienas iš būdų ugdyti empatiją, tačiau ji teikia ir daugiau naudų. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies jaunimo apklausa rodo, kad kas antras jaunas žmogus mokykloje ar studijų metu savanoriavo, o didžiausiomis savanorystės naudomis įvardija galimybę praplėsti akiratį bei tobulinti asmenines savybes. Didelė dalis lietuvių yra susipažinę su tvarumo sąvoka ir gali gana tiksliai įvardyti, kokius dalykus tvarumas reiškia kasdieniame gyvenime. Tačiau tiesa ir tai, kad retas kuris už tvarumą nusiteikęs „balsuoti“ savo pinigine. Nors daugelis gyventojų palaiko tvarumo idėją, norėtų pirkti tvarius produktus ar naudotis tvariomis paslaugomis, galiausiai beveik viską nulemia kaina. Tačiau čia būtina išsklaidyti mitą: tvarumas pirmiausia susijęs ne su brangiomis inovacijomis, ir tvarumo kelionę šiandien yra pajėgūs pradėti praktiškai visi. Ši Vyriausybė dirba jau devynis mėnesius, bet vis nepamiršta priminti, kas nebuvo padaryta buvusio ministrų kabineto. Tai plano, kaip suvaldyti Covid pandemiją, nerado, tai atitinkamų tvarkų ar įstatymų, tai krizių valdymui „instrukcijos“ nepaliko. Norėčiau priminti, kad buvusi Vyriausybė taip pat dirbo krizių sąlygomis prasidėjus pandemijai, karantinui, sienų uždarymui, skubiai organizavusi humanitarinį koridorių Baltarusijos piliečiams (ne į palapines su sauso maisto daviniais). Be to, nedidino savo komandų, bet visų sričių įstatymų projektai, koncepcijos buvo rengiamos ir pristatomos parlamentui. Spontaniškas, racionalus ir „nuo rytojaus“ – kuriam taupančiųjų tipui priklausote jūs?2021-09-02, 12:49Daugelis gyventojų taupo nuolat arba bent kartais atsideda dalį pajamų didesniam pirkiniui ar svajonei. Priežasčių turėti sukauptą didesnę pinigų sumą tikrai rastume ne vieną ir ne dvi. Tačiau ar kada pagalvojote, kad taupymo sėkmė gali priklausyti ir nuo taupančio žmogaus charakterio. Susipažinkime su trimis taupančiųjų tipais – kokie jų pranašumai ir silpnybės bei jiems labiausiai tinkantys taupymo metodai. Šilti vasaros orai ir atlaisvinti apribojimai keliauti bei lankytis įvairiose vietose daugelį paskatino plačiau atverti savo pinigines. Juolab kad praėję metai ir šių pradžia suteikė mažiau progų išleisti pinigus ir padėjo susitaupyti. Vasariškas atsipalaidavimas asmeninių finansų srityje suprantamas, kada gi, jei ne per atostogas galime sau leisti neskaičiuoti kiekvieno euro. Tačiau, artėjant rudeniui, derėtų prisiminti, kodėl pravartu laikytis biudžeto taisyklių ir kaip tai padaryti paprasčiau. Socialiniuose tinkluose vis dažniau sveikatos priežiūros paslaugas ir jas teikiančias įstaigas reklamuoja nuomonės formuotojai (ang. Influencer). Neretai tokiose reklamose nuomonės formuotojai yra pateikiami kaip tam tikros sveikatos priežiūros įstaigos pacientai, kuriems yra atliekami įvairūs sveikatos tyrimai. Kartais net viešai transliuojama jiems atliekama operacija bei pooperacinis laikotarpis. Pasaulyje vis dažniau kalbama apie tai, kaip įveikti COVID-19 pandemijos sukeltus neigiamus padarinius ekonomikai. Šių metų pradžioje įvykusio Davoso forumo metu, pasaulio lyderiai atkreipė dėmesį į gyventojų finansinio raštingumo lygio kėlimą – šiuo metu jis itin svarbus ir reikšmingas. Be to, finansinis raštingumas yra vienas iš svarbiausių prioritetų švietimo srityje Europos Sąjungoje (ES). Manoma, kad finansiškai raštingas žmogus – pajėgus priimti racionalius ir tinkamus finansinius sprendimus sau. Ego – neatskiriama kiekvieno žmogaus dalis, kuri turi tamsiąją ir šviesiąją pusę. Lyderystėje ego gali pasireikšti pernelyg dideliu vadovo pasitikėjimu savo žiniomis, ribų neturinčiomis ambicijomis, arogancija, panieka kitiems bei visišku kritikos nepriėmimu. Nors yra situacijų, kuriose vadovo ego gali tapti jo draugu ir sąjungininku kelionėje verslo sėkmės link, tačiau beribis ego gali tapti geros lyderystės priešu. Tad kaip kontroliuoti savo ego, kad jis, siekiant organizacijos tikslų, taptų pagalba, o ne visa griaunančia ir darbuotojus demotyvuojančia jėga? Apie tai, kaip ruoštis neįprastiems mokslo metams, rašiau praėjusį rugpjūtį http://l24.lt/lt/nuomones--komentarai/item/347224-atmintine-mokyklai-nuo-siol-teks-elgtis-visiskai-kitaip Ar šiemet kas nors pasikeitė? Ką daryti dabar? |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |