Finansinis raštingumas ir jo reikšmė
Finansinis raštingumas – tai įgūdžių ir žinių, leidžiančių asmeniui priimti pagrįstus ir veiksmingus finansinius sprendimus, visuma. Asmens gebėjimas tvarkytis su savo pinigais priklauso nuo kelių aspektų: kiek esame finansiškai raštingi, t.y. kiek žinių turime tvarkydamiesi su savo finansais; kokia yra mūsų finansinė elgsena, kaip tas žinias panaudojame priimdami įvairius finansinius sprendimus.
Taip pat ir nuo to, koks yra mūsų finansinis intelektas, kuris apima turimų finansinių žinių ir suvokimo apie finansų valdymą, visumą. Šiuo atžvilgiu finansinis intelektas labai priklauso nuo asmens finansinio raštingumo ir asmeninių finansų valdymo gebėjimų.
Lietuvių finansinio raštingumo lygis – koks jis?
Finansinį raštingumą pasauliniu mastu kartu su „Standard&Poors” tarptautine reitingų agentūra tiria Pasaulio bankas, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros agentūra (EBPO) bei kitos organizacijos.
Remiantis 2015 m. „Standard&Poor‘s Ratings Services“ duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio — tik 39 proc. suaugusiųjų laikomi finansiškai raštingais, Latvijoje – 48 proc., o Estijoje – 54 proc.
Tačiau 2019 m. Lietuvos bankų asociacijos atliktas tyrimas rodo, kad lietuvių finansinis raštingumas auga ir siekia 43 proc.
Kokių žinių reikia, norint laikyti save finansiškai raštingu?
Pandemijos laikotarpis parodė, kad finansinės žinios apie finansų planavimą, racionalią finansinę elgseną, apgalvotą vartojimą – aktualios visiems žmonėms.
EBPO 2020 m. atlikto tyrimo metu, vertinant finansinį raštingumą, išskirtos kelios sritys: finansinės žinios, finansinė elgsena ir finansinis požiūris.
Kitų tyrimų metodikos finansinio raštingumo sritis labiau sukonkretina: reikalingos žinios, susijusios su pajamų gavimu ir išlaidų paskirstymu, taupymu, investavimu, pensijos planavimu, šiuolaikinių finansinių produktų žinojimu ir finansinių/ekonominių reiškinių suvokimu.
Remiantis Lietuvos bankų asociacijos atliktu tyrimu, geriausios Lietuvos gyventojų žinios – finansinės padėties bei taupymo srityse. Jose teisingų atsakymų procentinis vidurkis siekia 57–56 proc. Prasčiausios tyrimo dalyvių žinios apie finansinių/ekonominių reiškinių supratimą. Ten teisingų atsakymų vidurkis siekia 22 proc.. Taip pat – žinios apie draudimo premiją, kur vos 11 proc. respondentų į klausimą atsakė teisingai.
Turėdamas pakankamai finansinių žinių asmuo gali geriau suprasti finansinę informaciją, priiminėdamas ne tik su kasdieniu vartojimu, tačiau ir taupymu, investavimu, kreditavimu, pensijos kaupimu, gyvybės draudimu ir kitais klausimais susijusius sprendimus. Tai lemia geresnę finansinę elgseną: asmuo neišleidžia visų uždirbamų pinigų einamajam vartojimui, dalį jų taupo ir investuoja. Turimos finansinės žinios gali padėti analizuoti situaciją, objektyviau įvertinti finansinę būklę, padėti apsisaugoti nuo finansinių problemų.
Ar žemas finansinis raštingumas susijęs su menku investavimu?
Taip, tai susiję. Neturėdamas pakankamai žinių apie investavimą, žmogus į šį procesą žiūri nepatikliai ir geriau renkasi saugų, bet labai mažai pelningą laisvų pinigų laikymo alternatyvą – banko indėlį.
Šiuo metu komerciniuose bankuose indėlių palūkanos siekia nuo 0 iki 2,5 proc., priklausomai nuo termino. Tačiau, pavyzdžiui, gegužės mėnesio metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą buvo 3,6 proc. Vadinasi, realioji palūkanų norma yra neigiama, tad pastaruoju metu ši alternatyva nesuteikia net minimalių galimybių papildomai uždirbti iš savo santaupų. Tuo tarpu investavimas – rizikingesnė alternatyva – sudaro sąlygas uždirbti, bet tam reikia specifinių žinių ir supratimo.
Finansinio raštingumo ir pensijos kaupimo sąsajos
Finansiškai raštingas žmogus, suprasdamas ilgalaikio finansinio kaupimo naudą, gali pradėti kaupti pensijai kuo anksčiau ir pasinaudoti galimybe kaupti privačiuose pensijų fonduose II ir III pakopose. Specialistai rekomenduoja pensijai pradėti kaupti nuo tada, kai surandamas pirmasis darbas ir kaupti visą darbingą laikotarpį, iki išėjimo į pensiją.
Tuomet susidaro galimybė pinigus kaupti ir investuoti keliasdešimt metų bei turėti finansinės grąžos ateityje. Šiuo metu vidutinė Sodros pensija sudaro apie 30 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Kaupiant II ir/ar III pensijų pakopoje atsiranda galimybė pajamas pensiniame laikotarpyje gerokai padidinti.
Finansinio raštingumo situacija pasaulyje
Remiantis „Standart&Poors“ atlikto tyrimo duomenimis, apklausus 140 valstybių pasaulyje gyventojus, vidutinis žmonių finansinis raštingumo lygis yra 33 proc., o Jungtinėse Amerikos valstijose jis siekia 57 proc.
Pagal naujausius OECD 2020 m. duomenis, finansiškai raštingiausios tautos – Hong Kongas, Slovėnija, Austrija ir Vokietija.
Nors lietuvių finansinis raštingumas nėra aukštas, vis tik jis lenkia pasaulio vidurkį ir palaipsniui auga. Vadinasi, esame teisingame kelyje, belieka tik nesustoti ir siekti finansinių žinių bei jomis naudotis tvarkantis su savo finansais.
Parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto prodekanė dr. Kamilė Taujanskaitė
