Įpratome taupyti daugiau, bet ar įprotis liks?

Neseniai „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių net 6 iš 10 šalies gyventojų ėmė taupyti daugiau. Kad lietuviai ėmė aktyviau taupyti rodo ir rekordiškai didelės santaupos bankų sąskaitose, kurie per metus išaugo net 23 proc. ir šiuo metu sudaro vidutiniškai apie 7 tūkst. eurų. Nors suma atrodo gana įspūdinga, ją nesunkiai gali aptirpdyti keli didesni pirkiniai.

Kita vertus, situacija sufleruoja, kad sukaupti rezervus daugeliui padėjo ne sąmoningas pasirinkimas, bet tiesiog mažiau galimybių išlaidauti. Kaip rodo mūsų klientų apklausa, kasdienes išlaidas kryptingai seka 46 proc. gyventojų, kurie tam naudoja skaitmenines priemones ar kitus būdus. Likusi dalis žmonių pasikliauja biudžeto planavimu mintyse arba apie tai visai negalvoja.

Tai reiškia, kad biudžeto planavimą ir taupymą nemaža dalis gyventojų vykdo spontaniškai. Todėl per pandemiją išaugusi taupymo norma, sukauptos santaupos ir padidėjęs atsparumas finansiniams išbandymams gali būti laikinas. Ypač jei šią vasarą apėmęs finansinis „silpnumas“ tęsis ir rudeniop. Geras metas pagalvoti, kas padėtų to išvengti.

Kodėl vis dar perkame sodybas? Ir ar tai tikrai vienintelis investavimo būdas?

Verta atsiminti, kad taupymas nėra tikslas pats savaime. Sukaupus pakankamą finansinį rezervą, kuris padėtų padengti įsipareigojimus bei būtinas išlaidas bent 3 mėnesius, kitas santaupas jau drąsiai galima investuoti ilgalaikiams tikslams pasiekti. Tikslų gali būti įvairių – įsigyti ar atsinaujinti būstą, išleisti vaikus į universitetą, sukaupti papildomų lėšų senatvei, nukeliauti į pasaulio kraštą. Turint aiškius tikslus, numatant jiems pasiekti reikalingą laiko tarpą, galima parinki tinkamus investavimo būdus ir strategijas.

Liūdna stebėti, kad vienai ar kitai krizei ištikus, lietuviai renkasi santaupas investuoti į nekilnojamą turtą – antrus būstus, sodybas, tarsi tai būtų vienintelis kelias išlaikyti pinigų vertę. O juk nepasvertas investavimas į nekilnojamą turtą gali būti ir gana nuostolingas. Pamenate, pirmo karantino metu visiškai sustojus turizmui ir pramogoms, trumpalaikei nuomai skirti būstai bei šventėms skirtos sodybos stovėjo tuščios, staiga iš investicijos tapusios nuostoliu, nes išlaikyti juos teko ir negaunat pajamų.

Tad prieš investuojant santaupas į atrodo geriausiai mums suprantamą nekilnojamą turtą, labai verta pasidomėti įvairesniais investavimo būdais: investuoti į vertybinius popierius ar valstybės remiamus ilgalaikio taupymo instrumentus.

Dvi biudžeto planavimo naudos

Bet grįžkime prie biudžeto, kurio pagalbos mums prireiks atostogų malonumams baigiantis.

Kasdienių išlaidų sekimas gali padėti susidaryti aiškesnį vaizdą apie pagrindines mūsų išlaidų grupes ir kur turėtume „pasispausti“, o kur galime leisti sau daugiau. Tai viena iš naudų. Tačiau išlaidų analizės nepakanka – pagal ją turėtume nustatyti tam tikras ribas pagrindinėse išlaidų grupėse ir jų laikytis.

Viršijus tam tikros grupės išlaidų ribą tą mėnesį, reikėtų susilaikyti nuo tolesnio išlaidavimo ar ieškoti alternatyvų. Pavyzdžiui, jei nusprendėte kavai išsinešti kas mėnesį skirti 20 eurų, šią sumą išnaudojote per tris savaites, vadinasi, paskutiniąją turėtumėte nepirkti kavos ar, pasigaminus ją namuose, įsipilti ir neštis daugkartiniame kavos puodelyje.

Bet koks biudžeto planas virsta veiksmu ir padeda pasiekti realų finansinį rezultatą, kai įdedame pastangų. O nukreipti savo pastangas kur kas paprasčiau, kai tiksliai žinome kryptį. Ją gali aiškiai parodyti biudžeto planavimas ir tai yra pagrindinė jo nauda.

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ finansų instituto vadovė