Tomas Venclova, disidentas ir vienas žinomiausių lietuvių pasaulyje, buvo pagerbtas Lietuvos sostinės valdžios. T.Venclovai, gimusiam Vilniuje, bet laisvu pasirinkimu tapusiam pasaulio piliečiu, buvo suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. Gražaus titulo suteikimo faktą aptemdė žymaus vilniečio poeto tautiečių pozicija.

Veikiausiai kiekvienas filologas ar kalbininkas tekstus skaito savaip. Pati esu ne išimtis. Studijos ir žinių gilinimas išmoko, kad visus svarbius tekstus reikia skaityti pirmiausia kreipiant dėmesį į jų formą, detales, kontekstą, gramatinę struktūrą, įžvelgiant menkiausias smulkmenas. Klysta tas, kuris sako, kad svarbi yra tik pagrindinė teksto mintis. Ne mažiau reikšminga ir tai, kaip ji perteikiama. Šįkart buvo įdomu panagrinėti birželio 11 dieną skaitytą LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą.

Jei diskusijoje apie Lietuvos tautinių mažumų padėtį dalyvauja buvęs Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, galima neabejoti, kad problemai paneigti jis tinkamu momentu pasinaudos savo pagrindiniu argumentu – „Freedom House“ ataskaita.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, arba, kaip jį pavadino Vytautas Landsbergis, „didysis, pergalingasis Lietuvos Sąjūdis“, atšventė 25-ųjų metinių jubiliejų.

„Prancūzija labai susiskaldžiusi“, „Prancūzijoje nesiliauja protestai prieš homoseksualų santuokas“, „Prancūzai rengiasi ilgam karui prieš gėjų tuoktuves“, „Prancūziško pavasario nepavyks sulaikyti“, – tai tik kelios iš daugelio antraščių, perteikiančių vaizdą „Vyriausioje bažnyčios dukroje“ po socialisto Franco Holando (Francois Hollande) vyriausybės priimto vienalyčių asmenų santuokos įstatymo, kuris taip pat leidžia gėjų poroms įsivaikinti vaikus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepailsdama ieško Lietuvai nesavanaudiškų draugų, kurie – priešingai nei egoistiška Lenkija – „norėtų draugauti nekeldami išankstinių sąlygų“.

Neišvengiamai artėja revoliuciniai asmens duomenų apsaugos nuostatų pokyčiai. Tai, kad asmens duomenys yra svarbus mūsų gyvenimo elementas, sutinka visi. Tuo, kad duomenų apsauga yra svarbi, manau, nereikia nieko įtikinėti. Tačiau svarbu, kokiu būdu dera saugoti asmens privačius duomenis. Šiuo atveju žodžio laisvė priešgyniauja teisei į privatumą. Būtent tokį kibernetinį riešutėlį turės išgliaudyti Europos Parlamentas, kuriame verda darbai dėl naujų teisinių reguliavimų šioje srityje.

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė turi nemalonumų. Visos problemos dėl Kazachstano, į kurį ministrė vyko dalyvauti verslo forume. Mat įsėdo į verslo klasės lėktuvą ir... Na, būtent, į lėktuvą, kurį ministrei B. Vėsaitei užsakė privati bendrovė „Arvi". Kaip netrukus paaiškėjo, „Arvi" dosnumas nebūtinai turėjo būti nesavanaudiškas. Viena iš įmonių, priklausančių šiai bendrovei, derasi su Ūkio ministerija dėl Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo sutarties, tad apmokėtas ministrės skrydis gali atrodyti kaip dėkingumo išraiška.

Algirdo Butkevičiaus vyriausybė neatlaikė išbandymo „karštąja bulve“. Taip vadinu nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo problemą. Matyt vyriausybė pabijojo nusvilti.

Kai neseniai, švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo metines, signataras Zigmas Vaišvila iš Seimo tribūnos apkaltino prezidentę Dalią Grybauskaitę kolaboravimu su sovietų valdžia tuo metu, kai Lietuva siekė nepriklausomybės, jis buvo užpultas dėl to, kad daro tai netinkamu metu. Anuomet iškilmingame Seimo posėdyje dalyvavęs buvęs prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad tai nėra nei gera vieta, nei laikas. Tačiau sykiu jis konstatavo, kad šį klausimą kelti būtina.