Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius negali patikėti, kad Lietuvos gyventojai yra labiausiai korumpuoti visoje Europos Sąjungoje. Tokius duomenis neseniai paviešino „Transparency International“.

Informacinių technologijų įsigalėjimas šiuolaikinės visuomenės gyvenime nelieka be pėdsakų. Interneto galimybės leidžia mums kasdieną bendrauti su daugybe žmonių,  sekti informacijos srautus,  pažinti pasaulį. Ir vis tik toks globalėjimo,  kompiuterizacijos efektas turi savo pasekmių bei trūkumų.

Prieš vasaros atostogas balsų dauguma parlamentarai priėmė Seimo statuto pataisą, kurioje numatoma vyriausybinių įstaigų vadovų atleidimo galimybė tuo atveju, jei Seimas nepatvirtintų Institucijos veiklos metinės ataskaitos.

Ramią Lietuvos pirmininkavimo pradžią sudrumstė verbalinė Vytauto Landsbergio ataka prieš Lenkijos europarlamentarą prof. Miroslavą Piotrovskį (Mirosław Piotrowski) dėl to, kad šis paragino Lietuvos valdžią liautis persekiojus lenkų tautinę mažumą. V.Landsbergis M.Piotrovskio žodžius pavadino Lietuvos lenkų nacionalistų skleidžiamu melu. V.Landsbergio ataka – tai paniekos demonstravimas Vilniaus krašto lenkams, neturintis nieko bendro su geromis parlamentinėmis tradicijomis.

Prieš pačią Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžią šalyje pasigirdo du balsai dėl užsienio politikos krypčių. Šiame lauke susirėmė konservatorius, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir socialdemokratas, Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas.

Pastaruosius metus teko intensyviai sekti, ką ir kaip spauda skelbia apie mūsų šalies mokyklas. Priežastį turėjau labai paprastą ir racionalią – svarsčiau,  galbūt baigus studijas reikėtų įsidarbinti mokykloje lietuvių kalbos mokytoja. Deja,  po kurio laiko tokių karjeros ambicijų visiškai atsisakiau. Priežastis paprasta – man pasirodė,  kad kelias į mokyklą vestų į tiesioginę konfliktų ir nerimo zoną,  kurioje jaunam žmogui dirbti būtų tiesiog pavojinga – ypač psichologiškai. Tokia  išvada susiformavo savaime,  po to,  kai teko perskaityti daugybę straipsnių,  kuriuose buvo skelbiama apie smurtą,  patyčias,  nusikaltimus,  tolerancijos trūkumą mokyklose.

Nors ES šalyse, kuriose įvestas euras, krizė dar siaučia, - Lietuva jau nuo 2015 metų planuoja litą pakeisti euru. 

Žvelgiantį į šiuolaikinį valdžios pasaulį, gali pasirodyti, kad visas jis yra sukonstruotas remiantis ne kritiška, racionalia rinkėjo valia, o elementariais reklamos, vartojimo bei prekybos dėsniais. Kas leidžia taip teigti? Ogi įvaizdžio fenomeno įsigalėjimas politikoje, nors paprastai įvaizdis yra susiejamas su prekėmis ir paslaugomis.

Lietuvos prezidentavimas Europos Sąjungai vis artėja - jau liepos pirmąją Lietuva perims vadovavimą Europos Sąjungos Tarybai. ES vadovavimo perėmimą lydi žiniasklaidos dėmesys, o Lietuvos politikai rodo savo jėgą. Tačiau tai daugiau viešųjų ryšių akcija, skirta su Europos Sąjungos realijomis nesusipažinusiems rinkėjams.

Būdamas studentas, gavau vieno fondo įsteigtą stipendiją, kad galėčiau lankyti vasarą rengiamus vokiečių kalbos kursus. Atvykus į Bremeną, buvo patikrintos mano „deutsche Sprache" žinios. Po egzamino mane priskyrė „Mittelstuffe II" grupei. Kalbos kursus lankė daugybė studentų iš įvairių pasaulio šalių, kurie, įvertinus jų kalbos mokėjimo lygį, buvo priskirti tam tikrai kursų grupei. Baigęs kursus, kiekvienas laikė egzaminą pagal jam suteiktų žinių lygį. Kursų rengėjams nė į galvą nebūtų atėjusi mintis visiems studentams suvienodinti J.V.Gėtės kalbos egzaminą. Jei vis dėlto kažkam nevykęs sumanymas suvienodinti egzaminą studentams, kurie kalbos mokėsi pagal skirtingas programas, ir būtų toptelėjęs, jis iš karto būtų išvadintas avantiūristu, nihilistu ir teisės neišmanėliu. Jį tikriausiai privaloma tvarka priverstų išklausyti paskaitą apie lygybės principą ir nediskriminavimą.