2012 m. sausio 13 d. vakare laivas „Costa Concordia“ išplaukė iš Civitavecchia uosto į savaitės reisą po Viduržemio jūrą. Buvo parinktas kursas į Savoną pietų Ligūrijoje. Laive buvo 3206 keleiviai. 21 val. 45 min. netoli Isola del Giglio salos laivas 8 metrų gylyje, 92-96 metrų atstumu nuo kranto smogė į mažiausią šių salų - Le Scole.

Pačios opiausios ir aktualiausios problemos mūsų pasaulyje dažnai yra tokios skaudžios  ir amoralios, kad apie jas kalbėti – pernelyg sunku. Nieko nuostabaus,  kad tokiu atveju pasirenkama lengviausia pozicija – apsimetama, kad nieko tokio nevyksta,  o tikrasis blogis,  skausmas bei pažeminimas taip ir lieka nepastebėti.

„Ar išdrįsime Vilniuje pastatyti paminklą Antanui  Smetonai?“ - tokiu provokuojančiu šūkiu kontraversiška tema norėtų pradėti diskusiją bulvarinės „Respublikos“ aplinka. Dabar agurkų sezonas, tai kodėl gi nepafantazavus...

Kas iš tikrųjų yra Edwardas Snowdenas? Šį klausimą sau užduoda pasaulis, žiūrėdamas į keistus garsiausio pastarųjų metų pabėgėlio nuotykius. Neseniai jis tapo Maskvos Šeremetjevo oro uosto tranzitinės zonos „gyventoju“. Padėtis primena filmo „Terminalas“ scenarijų, kuriame Tomas Hanksas, vaidinantis imigrantą iš fiktyvios Vidurio Europos šalies Krakozijos, apsigyvena Niujorko Kenedžio oro uosto atvykimo zonoje, nes anuliuojami jo kelionės dokumentai. Herojui yra atimta teisė išvykti iš oro uosto. Panašumai tuo ir baigiasi, nes E. Snowdeno atvejis - ne filmas.

Anglija šėlsta. Šėlsta smalsaudama ir nekantraudama. Salos gyventojai laukia karališkosios šeimos vaiko gimimo. Susidomėjimas Britanijos kunigaikščių poros Williamo ir Kate palikuoniu yra toks didelis, kad jo gimimas tampa svarbiausiu įvykiu Jungtinėje Karalystėje. Šimtai fotokorespondentų buriasi prie Kate Middleton namo ir klinikos, kurioje, greičiausiai, vyks gimdymas. Gera šio reikšmingo įvykio nuotrauka turės vertę.

Lietuvoje pastaruoju metu itin daug kalbama vis apie tas pačias tariamai opias problemas : nagrinėjama,  kaip tinkamai įvykdyti būsto renovaciją; nepaliaujamai sprendžiama,  kaip sukurti ir palaikyti kuo iškilmingesnį šalies įvaizdį pirmininkavimo ES proga; nerimaujama dėl aukšto jaunimo nedarbo lygio. Vis dėlto,  reikia pripažinti,  daugiausiai kalbama tiesiog apie dirbtines negandas ar įvykius,  kurie yra tik tikrųjų problemų pasekmės. Prisiliesti prie esmės,  išspręsti kertinius gyvenimo klausimus – štai nuo ko turi prasidėti negandų sprendimas ir gėrio kūrimas.

Mes esame turtingi. Jei kas nors to dar  nežino arba tiesiog tuo netiki, tegu pastudijuoja naujausią Pasaulio banko (PB) reitingą, kuris Lietuvą perkėlė iš vidutiniškai turtingų į turtingąsias šalis.

„3 valandą ryto ukrainiečiai po visus kaimus ir kolonijas pradėjo bendras žudynes. Jos buvo organizuojamas taip, kad kiekviename ukrainiečių kaime ar greta kaimo esančioje kolonijojoje gyvenantys lenkai turėjo būti išžudyti. Verta paminėti, kad tokius bendrus žudymus ukrainiečiai pradėdavo per savo šventes. Kirviai buvo specialiai pritaisomi ant ilgų naujų kotų, ukrainiečiai įvirsdavo į lenkų namus ir nužudydavo visus be išimties: vyrus, moteris, senelius, vaikus, kuriuos draskydavo arba imdavo už  kojelės, rankutės, ir mušė galva į stulpus. Krėtė visus lenkų pastatus: daržus, visus užkampius. Jei rasdavo paslėpusių, ir juos nužudydavo“. (Iš Bolesławo Doleckio, vieno iš išgyvenusiųjų, laiško).

Buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė, dabar Seimo narė  Rimantė Šalaševičiūtė forsuoja Seime (su draugių feminisčių pagalba) Vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimą, kuris pareigūnams ir policijai supaprastintų vaikų iš socialinės rizikos šeimų atėmimą. Laimei, vyriausybė neigiamai įvertino siūlomus pakeitimus.

Lietuvių kalbos svarbą įrodyti nesunku. Veikiausiai kiekvienas,  dar besimokydamas mokykloje,  išgirsta,  kad lietuvių kalba – unikali,  skambi,  sena,  be to,  dar ir labai reikšminga lyginamosios filologijos mokslui. Tačiau vien žinojimo,  kad kalba – graži ir skambi,  tikrai neužtenka. Visavertiškam kalbos gyvavimui pirmiausiai reikia stiprios šalyje plėtojamos kalbos politikos.