Jau kelias savaites kariaujame muitinės karą su Rusija, kuri supyko ant Lietuvos už tai, kad Vilniuje netrukus bus pasirašytas Ukrainos susitarimas su Europos Sąjunga. „Tačiau šis karelis – tik spuogas palyginus su ideologiniu karu, kurį dviem frontais su Lietuva kariauja Kremlius ir Lukašenka“, – sužinome iš Nemiros Pumprickaitės interviu su Lietuvos Jono Žemaičio vardo karo akademijos prorektoriumi  generolu profesoriumi Valdu Rakučiu.

Jau senokai Lietuvoje kalbama,  kad būtina gerinti Seimo įvaizdį. Tačiau, deja,  jokių matomų poslinkių šioje srityje nevyksta. Gal greičiau netgi atvirkščiai – nepasitikėjimas Seimu kasmet tik didėja.

Nežinau, ar savo istorijoje turime nekontraversiškų įvykių. Ir Vytauto karūnavimas, numatytas 1430 m. rugsėjo 8 dieną, vis dar kelia diskusijas tarp istorikų, politologų ir eilės kitų specialistų, kurie ieško tiksliausios tų įvykių versijos ir siūlo įvairias pasekmių interpretacijas.

„Nereikia mums čia Lietuvoje jokių dvikalbių lentelių su gatvių ir miestų pavadinimais“, – patikino agentūros BNS žurnalistą Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Pastaruoju metu,  kabant apie jaunimo nedarbą,  vis pabrėžiama,  kad moksleiviai po mokyklos baigimo turėtų siekti įgyti ne aukštąjį išsilavinimą,  o konkrečią profesiją. Dar labai mėgstama mojuoti Darbo biržos pateikiamais duomenimis,  neva Lietuvoje itin trūksta dažytojų,  mūrininkų,  statybininkų,  siuvėjų,  mechanikų.

Agurkų sezonas laimingai baigėsi. Atostogos, kurių metu, prisipažinsiu, apleidau Lietuvos TV žiūrėjimą, yra jau „praeityje“. Taigi nusprendžiau atidirbti už atostogų aplaidumą ir prasidėjus rudeniui grįžti prie politinių-socialinių įvykių mūsų šalyje stebėjimo.

„Visi Lietuvos piliečiai privalo turėti vienodas sąlygas. Tai reiškia, kad lentelių su dvikalbiais užrašais neturi būti, jei mes gerbiame savo šalį, savo Konstituciją ir savos šalies įstatymus“, – pareiškė Algirdas Butkevičius. O aš sakau, kad tai yra šovinistinis pareiškimas, nederantis Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės premjerui.

Skaitau spaudą,  seku socialinius tinklus internete, visuomet daug ir intensyviai bendrauju su įvairaus amžiaus žmonėmis.  Mėgstu analizuoti,  kokiomis nuotaikomis žmonės gyvena,  kas jiems aktualu,  o kas – skaudu. Ir,  deja,  turiu pastebėti,  kad dabar gyvename kažkokioje „emocinėje perkrovoje“ – tai yra,  aplinkoje labai daug intensyvių jausmų,   kurstomos neigiamos emocijos,  vyrauja nuolatinė įtampa. Tai mus gąsdina pasaulio pabaiga,  tai kažkokiais mistiniais priešais,  tai kalbos,  tai tautos nykimu. Atrodo,  žmogus nieko neturi daryti,  tik įsitempęs laukti,  iš kur jam smogs tariama grėsmė.

Lenkų bendruomenė Lietuvoje atsirado rinktinėje, sakyčiau net aristokratiškoje, kompanijoje! Ne tik mus šalies kalbos komisija persekioja už nusikaltimus prieš šalyje viešpataujančią vienkalbystę – (tikriausiai taip oficialiai visa tai vadinama). Kaip mandagiai pranešė „Delfi" portalas, valstietis gyvo niekada nepaleis. Tiksliau – tikras Lietuvis neatleis net tokiai nuostabiai parduotuvei kaip IKEA, kai ši spausdina kvitus, neatitinkančius valstybinės kalbos reikalavimų.

Jei viskas vyks pagal įstatymo raidę, o Vilniaus apygardos administracinis teismas įveiks šią užduotį, naujojo politinio sezono pradžia Lietuvoje nežada būti nuobodi. Priešingai – mūsų laukia karštas politinis ruduo.