Šį kartą visa kalba buvo skirta referendumui, kurį tautininkai forsuoja siekdami užkirsti kelią užsieniečiams įsigyti ūkio paskirties žemę Lietuvoje. Patriarchas griaudėjo ir aršiai puolė antieuropinio referendumo organizatorius, tuo pačiu bandydamas įteigti, kad jie veikia Kremliaus naudai. „Jie nori išplėšti Lietuvą iš ES orbitos ir įstumti ją į Maskvos glėbį“, – aiškino profesorius. O kadangi  jis žinojo ir tai, kad ne vienas iš klausytojų auditorijos pasirašęs už referendumą jo kalbą gali palaikyti maištinga, kartkartėmis savo šnekoje taip pat paliesdavo vienijančias stygas. Jis sakė, kad tiki nuoširdžiu patriotizmu tų, kurie netyčia padėjo brūkšnelį už referendumą, nes buvo apgauti J. Pankos ir jo vadukų. Tačiau dabar šie turi praregėti ir pripažinti savo klaidą.

– Kas atsitiks, jei žemės gabalą parduosime „broliams latviams?“ – klausė jis retoriškai, stropiai aplenkdamas kitus kaimynus į vakarus nuo mūsų, kuriuos pavadinti broliais jam nesiverčia liežuvis. „Ar jeigu Petras parduos žemės sklypą Latviui, tai Lietuva sumažės, o Latvija padidės?“ – kastuvu dėjo protą savo šalininkams, galbūt jau pradėjusiems abejoti profesoriaus, gyvenančio iš Briuselio pinigų, patriotizmu. Juk užsieniečiui parduota žemė mūsų šalyje ir toliau lieka Lietuva, vis aiškiau aiškino ir grasino, kad jeigu Lietuva išstos iš  ES, raudonas kilimėlis iš Maskvos į Kaliningradą gali perkirsti ES erdvę tarp Latvijos ir Lenkijos, ir tada Lietuvos vaidmuo taptų drastiškai istoriškas. „Ir šioje vietoje, Pilies gatvėje, nebūtų mums prasmės  rinktis“, – baigė kalbą juodai, ironiškai, net su pakaruoklišku sarkazmu, kad esant tokiam scenarijui, „ponai J. Panka ir P. Šliužas raudonos žvaigždės  ordinus gautų iš paties kunigaikščio M. Murzos rankų.“

Nežinau, kokia staigmena buvo tokia profesoriaus paskaita po Signatarų namais susirinkusiems  patriotams, bet manau, kad kai kuriems iš jų po megztąja berete galėjo kilti painiava. Kaip? Juk  konservatoriai su „tautininkais“ dar prieš keletą metų buvo tarsi Siamo dvyniai – neatsiejami ir abipusiškai besiglamonėjantys. Konservatoriai ne tik įtraukė tautininkus po savo partine vėliava, bet už ausų įtempė ir į Seimą, kur Songailos ir Uokos iš svarbiausios šalies sakyklos galėtų skelbti nacionalistinę ideologiją ir nuodyti visuomenę antilenkiškomis smalkėmis. Tada  viskas būtų  puiku. Netgi jų ksenofobines eisenas valstybinių švenčių metu su šūkiu „Lietuva lietuviams“ valdantieji  konservatoriai eufemistiškai  pavadintų  patriotų maršais.

Šiandien kalboje iš balkonėlio V. Landsbergis duoda suprasti savo sumišusiems išpažintojams,  kad patriotinis jaunimas – jau visai ne patriotai, tik Kremliaus pakalikai. Išdavikai ir atplaišos, pačius landsbergininkus drįstantys kaltinti išdavyste.

Landsbergis šventės proga emocingai išplakė Panką, nes žino, kad pastarasis yra nacionalistinių gaujų vadukų krikštatėvis, išsilaisvinęs iš konsevatorių įtakos.

Tadeuš  Andžejevski