Interviu radijui „Laisvoji banga“ naujai iškepta ministrė buvo nuoširdi ir autentiška. Žurnalisto  paklausta, ką ji mano apie abortus, be jokių problemų atsakė. „Turėjo aiškią opoziciją“, – parašė viena iš ministrę citavusių svetainių.

Taigi institucijos, kurios pareiga yra rūpintis piliečių gyvybe ir sveikata, vadovės nuomone, „moterims abortų nereikėtų drausti, nes tai yra jų sprendimas“. Kitaip tariant, vaikas teisės į gyvybę neturi, nes moteris turi teisę spręsti, leisti jam gimti, ar ne. Ministrės logika tikrai darviniška,   skelbianti, kad išgyvena tik stipresnioji rūšis. Silpnesnį ir beginklį galima nužudyti ir dar pavadinti tai moters teise.

Bet tai tik pradžia, kai kalbama apie „progresyvias“ buvusios vaiko teisių atstovės pažiūras, kad ir kaip makabriškai šiame kontekste skambėtų šis sakinys. Žurnalistas interviu metu pateikia R. Šalaševičiūtei kitą apgaulingą klausimėlį – ką naujoji ministrė mano apie eutanaziją. Tačiau ministrė ir šiuo atveju nesileido išmušama iš „progresyvių“ vėžių duodama suprasti, kad kenčiančių, sergančių ir ligotų žmonių žudymo klausimu taip pat yra atvira visiems galimiems variantams.

Deja šiuo metu, ministrės nuomone, visuomenė dar  nėra paruošta „šiuolaikiškiems“ sprendimams, todėl  šiuo klausimu reikalinga „plati diskusija“. „Turime  Belgijos, kur tėvai gali nuspręsti dėl savo vaikų  eutanazijos, pavyzdį. Šis  naujai priimtas teisinis reguliavimas sukėlė daug diskusijų. Todėl manau, kad mes taip pat turime pradėti apie tai diskutuoti“, – tonuoja sveikatos apsaugos ministrė savo kalbos pradžios ašmenis ramindama, kad teisės aktų projektų šiuo klausimu dar neruošia. Tačiau kitame sakinyje negali paslėpti savo labai „pažangaus“ požiūrio: „Manau, kad toks įstatymas (eutanazijos, – aut.) padėtų išspręsti sunkiai gyvenančio žmogaus problemas...“ Taigi mirtina injekcija – ir „sunkiai gyvenančio žmogaus problemos“ jau išspręstos – štai Sveikatos apsaugos ministerijos vadovės būdas, kaip nugalėti sunkiai sergančių žmonių sunkumus.

Man kyla klausimas: „Ar ministerija, kurios vadeles kaip tik perėmė R. Šalaševičiūtė, ir toliau turi vadintis Sveikatos apsaugos ministerija, ar ji turėtų būti pervadinta adekvačiau jos valdininkės  nuomonei, pavyzdžiui, „Negimusiųjų ir pasenusiųjų mirties ministerija“.

Na, taip, tokios „progresyvios“ ministrės netrukus mums pavydės net belgai ir olandai, viso „modernumo“ ir „pažangos“ pionieriai. R. Šalaševičiūtė galėtų ir juos užtemdyti, nes tai asmuo,  žengiantis ne tik su laiko dvasia, bet ir darantis tai visapusiškai.

Dar būdama Seime bandė Lietuvoje įgyvendinti labiau „progresyvią“, pagal Norvegijos pavyzdį,   vaikų teisių apsaugą. Norvegijoje, jei kas nors nežino, „pažanga“ šiuo klausimu yra tikrai įspūdinga. Budrūs socialiniai pareigūnai vaiką iš tėvų ten gali paimti bet kada. Pavyzdžiui, „geranoriškam  žmogui“ slaptai įskundus valdžiai apie verbalinį smurtą tarp sutuoktinių. Toks signalas pagal Norvegijos teisę jau gali būti pakankama priežastis, kad iš tėvų būtų atimtos teisės. Aišku, Norvegijos pareigūnų galimybių spektras yra daug platesnis. Į jį gali būti įtrauktas net nepakankamas tėvų ekonominis sumanumas. Tada atžalos, atsižvelgiant į jų gerovę, iš  tėvų gali būti atimtos.

Dėl sąžiningumo ir su tikru palengvėjimu turiu pripažinti, kad Lietuvos Seimas nepritarė R. Šalaševičiūtės susižavėjimui Norvegija, bet jau pats Seimo narės iniciatyvos faktas išlieka. O  mums tokioje situacijoje lieka tik įspėti Lietuvos senolius, tėvus ir vaikus atokiau laikytis nuo „Sveikatos apsaugos ministrės“ R. Šalaševičiūtės. Laimės  sveikata.

Tadeuš Andžejevski