Prie Lietuvos artinasi euras. Europos Parlamentas galutinai pritarė Europos Komisijos sprendimui  leisti Lietuvai nuo 2015 m. sausio įvesti bendrą valiutą. Tuo tarpu mes, vartotojai, jau pamažu pradedame  priprasti prie naujų mokėjimo priemonių (bent vizualiai), nes jau kelis mėnesius visos parduotuvės ir prekybos tinklai mūsų šalyje įpareigoti prekių kainas nurodyti litais ir eurais. Ko galime tikėtis bent pirmuoju laikotarpiu po to, kai litas taps istorija?

Mažiau nei po mėnesio Europos žemėlapyje gali atsirasti nauja valstybė. Tai įvyks, jei rugsėjo 17-ąją Škotijos, šiuo metu Anglijos dalies, gyventojų dauguma nepriklausomybės referendume pasakys „taip“ už visišką nepriklausomybę.

Rugpjūčio 23-iąją sukanka įsimintino įvykio, į istoriją įėjusio kaip „Baltijos kelias“, 25-osios metinės. Prieš ketvirtį amžiaus, nešami laisvės dvasios, trijų Baltijos respublikų žmonės sudarė gyvą grandinę, jungusią Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostines.

Buvusi vaikų teisių atstovė Rimantė Šalaševičiūtė paskirta naująja sveikatos apsaugos ministre ir jau iš pat pradžių su žurnalistais pasidalino „progresyviu“ požiūriu kontraversiškais Lietuvos visuomenei klausimais.

„Nuo kalbų ausys vyto“, – taip dienraštis „Lietuvos rytas“ apibendrino paskutinį metinį prezidentės  Dalios Grybauskaitės susitikimą su Lietuvos ambasadoriais, reziduojančiais įvairiose pasaulio šalyse.

Seime po beveik dvejus metus trukusių bandymų pradėta diskusija dėl naujojo Tautinių mažumų įstatymo projekto. Opozicija, kuriai destrukcija šį  kartą nepasisekė, net aiktelėjo iš pasibaisėjimo. Į  parlamento apkasą ištraukė didelio kalibro sunkiąsias patrankas. Jau patį projekto, kuris, primename, yra Vyriausybės programos dalis, įtraukimo į posėdžio darbotvarkę faktą opozicija pavadino LLRA šantažu. Deja, esminiai argumentai, kuriais iš patrankos bandė svaidytis dešiniosios   politinės scenos atstovai, kaip paaiškėjo, yra visiška intelektinė dykuma.

Vasaros viduryje, kai švenčiame Mindaugo karūnavimą, tautoje paprastai atgyja patriotizmas (kitų Europos šalių pavyzdžiu, viduramžiais mes turėjome savo karalių, todėl ne višta savo nagu iškasė mus iš po karčio), kurį pernelyg dažnai lydi pavydi istorinė atmintis. Pastaruoju metu Lietuvos istorikai įnirtingai atstumia Baltarusijos kolegų, kuriuos kaltina Lietuvos valdovų „pasisavinimu“, pastangas.

Rekordiškai žemas, tik 15 procentų balsavusiųjų sulaukęs referendumas sužlugdė referendumo šalininkų iniciatyvą, kuria jie norėjo prastumti visišką draudimą Lietuvoje parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams.

Jau ruošiau komentarą kažkuriai atostogų temai, kai mano planus netikėtai suardė Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Pagal išsilavinimą – muzikantas, atsitiktinai – politikas labai savotiškai  pakomentavo Lietuvos parlamentarų „rankų nusiplovimą“ dėl  G. Kirkilo ir I. Šiaulienės senojo Tautinių mažumų, taip pat pavardžių rašymo įstatymo atkūrimo (kol bus priimtas naujas) autorystės.

Seimo narys Valentinas Stundys, neseniai (po to, kai „landsbergininkai“ neteko G. Songailos) tapęs lenkų reikalų ekspertu konservatorių partijoje, pirmininkaujantiems Seime pasiūlė idėją, kaip pagerinti tautinių mažumų politiką. „Šiuo tikslu reikia sušaukti dvišalę vyriausybės ir tautinių bendruomenių komisiją“, – savo projekte siūlo parlamentaras.