Į šį klausimą visada galima atsakyti dvejopai. Viskas priklauso nuo to, ar kalbėtojas yra euro rėmėjas, ar kol kas verčiau teikia pirmenybę litui. Vis dėlto objektyviai reikia pripažinti, kad valiutos keitimas mūsų šalyje vyksta mažiausiai laimingu metu. Rūpesčiai dėl mokėjimo priemonių keitimo kaip tik apims prekybos karo su Rusija metu, o tai gali tik padidinti painiavą.

Verta atkreipti dėmesį į tarptautinių ekspertų, numatančių, kad nuo Rusijos kontrsankcijų daugiausia nukentės Lietuva, prognozes. Tai gali turėti įtakos ekonominiam nuosmukiui mūsų šalyje ir sukelti rimtų ekonominių problemų Lietuvos gamintojams, vežėjams, paslaugų sektoriaus atstovams. Daugelis šių šakų atstovų yra labai priklausomi būtent nuo rytų partnerių.  

Problemų Lietuvos ekonomikai gali sukelti ne tik rusų, bet ir šalies vartotojai. Ypač per pirmuosius mėnesius po euro įvedimo vidaus vartojimas gali išimtinai sumažėti dėl psichologinių motyvų. Paprasti žmonės bijodami kainų padidinimo ir bendrai dėl abejotinos ekonominės padėties instinktyviai pradės taupyti, atidėdami eurus galimai juodai dienai.

Be to, eurostagnacija mums gresia ir dėl kitos priežasties. Kalbu apie didėjančią konkurenciją vidaus rinkoje, sukeltą Rusijos pardavimo rinkų praradimo. Sąjungos gamintojai, negalėdami eksportuoti į rytus, pabandys rasti papildomų realizavimo galimybių savame kieme. Lietuvos žiniasklaida jau praneša apie stiprėjančią Lenkijos prekybos tinklų ekspansiją į Lietuvą. Ypač Lietuvos pasienio miestuose, kaip antai Alytuje ar Marijampolėje, gyventojai tikrąja to žodžio prasme „bombarduojami“ Lenkijos prekybų centrų, kviečiančių pigių pirkinių, pasiūlymais, žadėdami net aptarnavimą lietuvių kalba. Landūnai, beje, tie Lenkijos prekybininkai. Ne tik kad vilioja kainomis ir turtinga pasiūla, tai dar pasirengę suvilioti kaimynų klientus lietuviškai. Ką, ten jie neturi Konstitucijos, ar ką?..

Po euro įvedimo Lietuvoje pirkiniai kol kas neketinančioje atsisakyti nacionalinės valiutos Lenkijoje vidutiniam Petraičiui gali tapti ypač patrauklūs. Juk Lenkijoje galioja euro atžvilgiu kintantis zloto kursas, ir todėl Europos valiutos atžvilgiu galbūt pigesnis zlotas – perspektyva lietuviui daug pigiau apsipirkti pas vakarinį kaimyną. Po 2008 m. krizės jau buvo laikas, kai pusė Lietuvos važiavo apsipirkti į Lenkiją. Šis scenarijus gali pasikartoti ir nuo kitų metų sausio.

Taigi ar kitų metų pradžioje mūsų laukia eurostagnacija? Klausimas yra principinis. Norisi tikėtis, kad Lietuvos vyriausybė taip pat sau jį užduoda ir prognozuoja žingsnius, kad išvengtų tokio scenarijaus. Tačiau aš kaip vartotojas dėl visa ko paruošiu ilgą kojinę ateityje laikyti eurams, kad netyčia per stipriai nelėbaučiau po sausio pirmosios, nes nelabai pasitikiu vyriausybe.

Tadeuš  Andžejevski