Praėjus vos kelioms savaitėms po rinkimų, portalas zw.lt paskelbė viešosios nuomonės tyrimų  rezultatus apie politinę padėtį Vilniaus krašte. Tyrimų tikslas – parodyti Vilniaus krašto lenkų politinę orientaciją. Kaip teigia apklausos organizatoriai, tyrimas buvo atliktas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, t.y. tankiai lenkų tautinės mažumos apgyvendintose vietovėse.

Lietuvos žiniasklaida paskelbė, kad Vilniaus teismas įšaldė naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ aktyvus, kurių vertė 8,5 milijono litų. Plocko bendrovės finansų areštas įvyko nacionalinių „Lietuvos geležinkelių“, reikalaujančių iš naftos perdirbimo bendrovės atlyginimo už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra, prašymu.

Europos Komisijai teigiamai įvertinus Lietuvos pažangą, iki pilnos narystės euro zonoje liko tik keli formalumai – jau po pusmečio Lietuvoje atsiskaitinėsime ta pačia valiuta kaip ir dar 18 ES valstybių. Kaip tai pakeis Lietuvos ekonomikos perspektyvas ir kokie turi būti tolimesni valstybės siekiai?

Svarstau, kokią žalą mums galėtų padaryti Lenkija, kad kažkaip pateisintų garbingą antrąją vietą apklausoje „Šalys, priešingos Lietuvai“.

1989 m. birželio 4-ąją Lenkijoje įvyko pirmieji laisvi rinkimai nuo antrojo pasaulinio karo pabaigos. Jie padarė kardinalių komunizmo žlugimo prie Vyslos ir tolesnėje perspektyvoje pokyčių Vidurio ir Rytų Europoje pradžią. Taigi mes galime pasakyti – Berlyno siena griuvo, nes anksčiau buvo Lenkijos „Solidarumas“.

Šiųmečiai „dvigubi" (prezidento ir Europarlamento) rinkimai Lietuvoje jau praėjo. Tai dar viena puiki Vilniaus krašto lenkų sėkmė ir Valdemaro Tomaševskio surinktų balsų rekordas. Tai įrodymas, kad sąžininga, realiomis vertybėmis paremta politika, vedama Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininko, rinkėjų buvo tinkamai įvertinta. Ir vieni, ir kiti rinkimai buvo ypatingas iššūkis LLRA. Nepaisant nuolatinių žiniasklaidos ir politinių partijų išpuolių, ši partija ir visa lenkų bendruomenė parodė, kad vienybe, atsidavimu idėjai ir atkakliu darbu galima labai daug pasiekti. Pastarieji rinkimai Lietuvos lenkus atvedė prie istorinės sėkmės.

Negaliu atsistebėti stebuklinga konservatorių vadovo permaina, įvykusia po Europos Parlamento rinkimų.

Rinkimai į Europos Parlamentą jau praėjo. Rinkėjų balsai Lietuvoje pasidalino tolygiai. Apytikriai vienodomis dalimis deleguosime į Briuselį (pagal Europos terminologiją) socialistų, krikščionių demokratų, liberalų atstovus. Be to, būsimajame Europarlamente sustiprinsime mažesnes frakcijas  džiaugdamiesi, kad Lietuvos lenkai EP forume ir toliau kalbės savo balsu. Ar tai kam nors patinka, ar ne...

„Koks nerūpestingumas: esant prezidente, iš gatvės floristės pirkti saugomas pakalnutes, be to, vėduotis jomis prieš fotografo objektyvą“, – stebisi daugelis publicistų. O ko jūs tikėjotės? Kad rinkimų kampanijos įkarštyje nerangiai ir įkyriai flirtuojanti su rinkėjais prezidentė iš rankinuko išsitrauks baudos kvitų paketėlį ir mostelės teisės pažeidėjai baudą už tėviškės gamtos niokojimą? Ar temps močiutę į artimiausią policijos nuovadą? Ne, Dalia Grybauskaitė antrojo rinkimų turo  akivaizdoje vaidina „gerojo policininko“ vaidmenį ar rūpestingą motinėlę, besiglamonėjančią su senukais, besifotografuojančią su abiturientais, susigraudinančią dėl žmonių su negalia talentų ir vardan Tėvynės klestėjimo Kryžių kalne kabina asmeninį rožinį – vertingą suvenyrą iš Romos.

Antrajame Prezidento rinkimų ture pasirinkimas mums, Lietuvos lenkams, jau nebebus toks  akivaizdžiai lengvas, kaip buvo pirmame ture. Tačiau eidamas prie balsadėžės į svarbiausius  mums Europos Parlamento rinkimus, aš tikrai žinau, kad nebalsuosiu už D. Grybauskaitę.