Daugybę kartų iškeldinti iš savo dvarų ir išvaryti iš Vilniaus broliai pranciškonai kiekvieną kartą sugrįždavo į miestą, kur jie buvo dar prieš krikščionybės Lietuvoje įvedimą. Paskutinį kartą sugrįžę, broliai savo šventyklą Trakų gatvėje rado visiškai sugriuvusią. Nepalūžo. Negavę jokios materialinės paramos iš valstybės, pradėjo restauruoti istorinę bažnyčią, kurios interjeras atrodė taip, lyg Hunai ir Vandalai kartu ten būtų pražygiavę. Tuo pačiu metu broliai taip pat dėjo pastangas, kad susigrąžintų turtą, esantį šalia vienuolyno, iš kurio sovietų jie buvo išvaryti 1940 metų liepos mėnesį.

Spalio pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo pašalinti lenteles su gatvių pavadinimais lietuvių ir lenkų kalbomis, esančias Šalčininkų rajone. Sprendimą motyvavo Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Tik šie teisės aktai prieštarauja Lietuvos pasirašytoms tarptautinėms konvencijoms ir yra arogantiškas Europos Parlamento raginimų neatlikimas.

Iš principo žaidimais liaudžiai rūpinasi tas, kas yra valdžioje. Ypač tada, kai šalyje viešpatauja sotūs metai. Mūsų šalyje valdančiuosius gelbsti konservatoriai. Jie taip vikriai įslydo į nišą, paliktą šoumenų iš Arūno Valinsko Nacionalinio atgimimo partijos, kad jų talentas net stebina.

Atrodo, apie jaunimo nedarbą Lietuvoje jau ir kalbėta, ir diskutuota, ir rašyta tiek daug. Vieni šioje situacijoje kaltina jaunimą esant pasyviu, stokojančiu motyvacijos bei žinių; kiti tuo tarpu pyksta, kad visa bėda kyla tik dėl darbdavių nesąžiningumo – neva jie per daug reikalauja ir per mažai moka jauniems darbuotojams.

Jau beveik mėnuo kaip mūsų prekybos santykiai su Rusija problemiški. Lietuvos vežėjai smulkmeniškai ir varginančiai kontroliuojami Rusijos muitinės tarnybų, o neseniai paskelbta, kad ir lietuviškų pieno produktų kokybė „Rospotrebnadzor‘ui“ pasirodė abejotina. Žiniasklaida jau seniai susidariusią situaciją komentuoja ne kitaip, kaip „ekonominį karą“ su Lietuva, o vežėjai skaičiuoja milijoninius nuostolius. Ką tuo metu daro atsakingieji už Lietuvos užsienio politiką?..

Kai neseniai Vokietijos televizija ZDF parodė serialą „Mūsų motinos, mūsų tėvai“, kuriame primityviai pateikiamas skaudus ir netikras Lenkijos istorijos ir AK karių paveikslas, Lenkijos televizija nusprendė parodyti šį serialą savo žiūrovams. Kai kurių kritikuotas sprendimas buvo motyvuojamas taip: „...Lenkijos viešoji nuomonė vertinant Vokietijos serialą buvo tik žurnalistų ir politikų postringavimai nesuteikiant galimybės suformuluoti visuomenės nuomonę šiuo klausimu. Todėl TVP nusprendė šį mini serialą parodyti visiems Lenkijos žiūrovams – tegul patys įvertina“. Kiek tame pagarbos savo piliečiams ir pasitikėjimo jais?

Lietuva turi naują Seimo pirmininkę. Kaip reaguoti į šį įvykį? Laukti pokyčių,  džiaugtis lydere,  o gal sunerimti,  nes L.Graužinienei trūksta politinių kompetencijų?

Nutildyti lietuviškai
Informuojame, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nagrinėja Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pateiktą skundą dėl publikacijos „Lietuvoje vykdomos represijos papiktino Briuselį“, paskelbtos septynioliktame „Vilniaus krašto savaitraščio“ („Tygodnik Wileńszczyzny“) numeryje. Šios publikacijos autorius – Dr. Bogusław Rogalski.

Irmantas Melianas, socialdemokratų tautinių mažumų ekspertas, kaip „diversiją“ apibūdino, jo nuomone, premjero dezorientaciją dėl dvigubų užrašų. Jis mano, kad vyriausybės šefas pasisakė prieš dvigubus užrašus, nes kažkas iš aplinkos „pakišo jam ne tą tekstą“ šiuo strategiškai svarbiu valstybei klausimu.

Jei kas nors žino, kur yra apkasai, kuriuose dabar sėdi humanitarinių mokslų daktaras Alvydas Butkus, į tuos apeliuoju: išlaisvinkite iš jų šį vargšą! Ir pabandykite jam paaiškinti, kad tyko įsivaizduojamo priešo. Tuo tarpu tikras priešas jau atėjo, tik iš priešingos pusės. Dr. A. Butkus leido jam priartėti kaip vaikas, apkurtintas savo paties siaubingo riksmo. O rėkia jis apie tai, kad „Seimo pritarimas dabartinei Tautinių mažumų įstatymo redakcijai būtų diversija!“ Diversija, nukreipta prieš Lietuvos valstybę, kaip gi dar kitaip.