Orlen ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“ jau senas ir tęsiasi nuo investicijų į Lietuvą pradžios (beje, Lenkijos įmonės, didžiausios istorijoje), kur nuo pat pradžių jau buvo iškilę sunkumų su Lietuvos verslo partneriais, kaip antai „Klaipėdos nafta“ arba „Lietuvos Geležinkeliai“.

Problema kilo dėl mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra dydžio. Šie mokesčiai Orlen buvo smarkiai padidinti. Nepaisant  to, kad buvę Mažeikių perdirbimo gamyklos savininkai, tokie kaip JAV koncernas „Williams International“, naudojosi didelėmis Lietuvos valstybės valdomų įmonių nuolaidomis, Plocko koncernui šios lengvatos iš karto buvo atšauktos.

Pradiniame verslo konflikto etape net kilo sabotažas iš Orlen partnerių Lietuvoje pusės. „Lietuvos Geležinkeliai“, siekdami užkirsti kelią Orlen naudotis Latvijos Naftoportu konkurencingomis kainomis ir priversti jį pirkti paslaugas iš Lietuvos partnerių (žinoma,  jų nustatytais tarifais), išardė geležinkelio bėgius, vedančius iš Mažeikių į Latviją.

Oficialiai geležinkelis į Latviją buvo išardytas, nes jis buvo senas ir reikalavo remonto. Tiesą sakant, visiems buvo aišku, kad šis būdas buvo vienintelis Lietuvos valstybės valdomoms įmonėms siekiant plėtoti verslą. Be to, tai patvirtina pati „remonto“, iki šiol vykdomo tokiu tempu, kuriuo  Kremlius remontuoja naftotiekį „Družba“, eiga. Prisiminkime, kad naftotiekis „sugedo“ iškart po to, kai Mažeikiai perėjo iš „Jukos“ rankų į lenkų įmonės rankas.

Taigi galima sakyti, kad Lietuvos valstybės valdomų įmonių veikimo metodai pasirodė labai panašūs į metodus, kuriuos naudoja Rusijos energetikos sektoriaus monopolininkai, kontroliuojami  Kremliaus. „Nam partija stroit' i žit' pomagajet“, – gali padainuoti vienu balsu, nes jie verti vienas kito.

Orlen tokia Lietuvos „pagalba“ metų metus kelia žagsulį. Ypač šiandien, kai makroekonomikos padėtis pasaulinėje kuro rinkoje yra labai sunki, Plocko koncernas patiria didelių nuostolių dėl vešlių infrastruktūros išlaidų.

2013 metais nuostoliai siekė net 94,3 mln. USD. Tai verčia koncerną mažinti galią – dabar perdirbimo įmonė dirba minimaliu, tik 60 procentų gamybos pajėgumu ir net atleidžia darbuotojus. Tiesą sakant, Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, kuri yra didžiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą mokėtoja, atsidūrė ant bankroto ribos ir reikalauja paramos iš valstybės.

Interesas yra abipusis. Orlen yra suinteresuota išsikapstyti iš finansinės duobės ir stabilizuoti bendrovės ekonominę padėtį, Lietuvos valdžia turi būti suinteresuota įplaukomis, kurias perdirbimo įmonė moka į biudžetą, ir, žinoma, darbo vietų išsaugojimu.

Tuo tarpu net po Orlen vadovybės susitikimo su Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi, kuris paskelbė apie „adekvačius veiksmus“ iš valstybinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ pusės, niekas nepasikeitė. Priešingai – „Lietuvos geležinkeliai“, tikriausiai laikydamiesi „adekvačių veiksmų“, padavė Plocko koncerną į teismą, kuris areštavo įmonės turtą. Tai atrodo taip, lyg Lietuvos valstybė norėtų papjauti vištą, dedančią auksinius kiaušinius.

Prieš keletą metų, Lenkijos valdžios institucijos priėmė politinį sprendimą už labai perdėtą kainą pirkti laužo krūvą, vadinamą naftos perdirbimo bendrove „Mažeikių nafta“, kad padėtų Lietuvai strateginės pramonės objektą apsaugoti nuo Rusijos kapitalo perėmimo. Šiandien Lietuva atsidėkoja  Lenkijai už paslaugą...

Tadeuš  Andžejevski