Lietuvos nepriklausomybės architektas Vytautas Landsbergis mandagiai instruktavo LRT žurnalistą Edmundą Jakilaitį  (laidoje „Dėmesio centre“), kad į pagalbą proeuropietiškų ir antivyriausybinių demonstracijų dalyviams Kijeve Lietuva turėtų siųsti jaunimą, nešiną   nacionalinėmis vėliavomis, ir veteranus. Bet kuriuo atveju – kai kurių organizacijų aktyvistus.

Pagal naujas nuostatas Maltos pilietybę galės įsigyti kiekvienas asmuo iš ES nepriklausančių šalių, kuris įmokės į Maltos kasą 650 tūkstančių eurų. Nedaug žmonių žino, kad jis iškart taps ir visos Europos Sąjungos piliečiu.

Istorikas Česlovas Iškauskas vėl gąsdina. Jis nebūtų jis, jei nesugalvotų dar kokios nors grėsmės Lietuvos vientisumui. Šį kartą kažką planuojančių blogiukų vaidmenį istorikas priskyrė žemaičiams, kurie lyg ir rodė nepasitenkinimą dėl to, kad prieš 600 metų buvo prievarta pakrikštyti.

Pastaruoju metu žiniasklaidos pasaulyje mane ėmė stebinti tokia tendencija – tapo populiaru užsipulti jaunimą ir apkaltini jį turint įvairiausių ydų. Vis pažeriama bauginančios statistikos, neva jaunimas vartoja alkoholį, rūko, nesveikai maitinasi, nesportuoja, nemoka užmegzti tvirtų tarpusavio santykių.

Lyg ir surinko 200 tūkstančių parašų referendumo, kurio metu turėtume nuspręsti, ar sutinkame  parduoti užsieniečiams žemės ūkio paskirties žemę, iniciatoriai.

Ne kukliausias, bet „populiariausias Lietuvoje mobiliojo ryšio operatorius“, – taip reklamuojasi TELE 2 ragindama klientus, kad nebijotų skambinti savo artimiesiems į Jungtinę Karalystę, Airiją ir Norvegiją.

2013 m. Lapkričio 11 d. ”Drąsos kelias” politinė partija išplatino pareiškimą "Dėl Seime inicijuojamos apkaltos „Drąsos kelio" frakcijos seniūnei Neringai Venckienei”.

Šiuolaikinis žmogus dažnai susiduria su laisvės sąvoka. Apie laisvę kalba ir politikai, ir psichologai, ir filosofai. Regis, kiekvienas turi savitą laisvės sampratą, tačiau ilgiems rudens vakarams labai tinka dar kartą imtis pasvarstymų – kas yra laisvė?

Lietuvos-Rusijos pieno karo apogėjaus, susijusio su Lietuvos pieno produktų importo embargu, metu Lietuvos ministras pirmininkas pripažino, kad Rusijos ambasadorius turi problemų tardamasis su Rusijos pareigūnais dėl derybų. Jis pridūrė, kad ambasadorė Lenkijoje yra ignoruojama kai kurių institucijų ir jai taip pat sunku suorganizuoti susitikimus.

Buvo 1940-ieji metai – Lietuva okupuota Sovietų Sąjungos. Bolševikai okupuotoje šalyje greitai įveda savo tvarką: pavergia liaudies priešus, plėšikauja, persekioja, nacionalizuoja. Tokiu būdu Vilniuje  iš pranciškonų atėmė bažnyčią, ištrėmė brolius iš netoliese esančio vienuolyno.