Mūsų visuomenė sumišusi kraipo galvas, nesuprasdama, iš kur atsirado tokie sutvėrimai kaip „Eurovizijos“ Končita, kodėl nori tuoktis vienos lyties žmonės, ko nori apie feminizmą kalbančios moterys ir kokių joms vis trūksta teisių. Kitos Vakarų šalys jau seniai išsamiai narsto lyčių studijas, bet pas mus ši sritis akademiškai vis dar beveik nepaliesta.

Daugelis mūsų visuomenės narių netgi nesupranta, kas yra feminizmas, manydami, kad tai – piktų moterų kova, nukreipta prieš vyrus. Tai kaip tada galime tikėtis, kad žmonės nebus sumišę, kai kalbama apie seksualines mažumas ar lyties keitimą? Visuomenė aktyviai įtraukiama į vertintojo vaidmenį ir tarsi budelis sprendžia, kas teisinga, kas ne, kas normalu, kas ne, nors neturi net pradinio suvokimo apie lytis.

Kodėl vis gretinu lyčių ir seksualinių mažumų problemas su politika? Ogi todėl, kad visada norėjau siekti karjeros politikoje, bet ne šiaip blaškytis joje, o nešti į ją konkrečią žinią – kalbėti apie feminizmą, apie lygybę, apie krikščioniškąjį šeimos ir lyčių suvokimo modelį. O dabar bėda ta, kad lyčių klausimai labai aktualūs, diskutuotini, daugeliui netgi skaudūs ir labai opūs, bet kalbėti išties pagrįstai apie juos nelabai kas tegali.

Mums, jauniems žmonėms, vis sako, kad mes nenorime dalyvauti politikoje, kad mums trūksta iniciatyvos. Bet ką daryti tada, jei aš noriu būti politikoje prasmingai, spręsti šiuo metu tokius aktualius klausimus apie lyčių lygybę ir seksualines mažumas, o galiausiai turiu tiesiog atsitrenkti į sieną, nes mūsų šalyje nėra nė vienos studijų programos, kuri rengtų lyčių studijų specialistus?

Antai kone visi universitetai turi studijų programas, kurios vadinasi „politikos mokslai“, tačiau ką tai reiškia? Tik tai, kad šalyje yra tūkstančiai jaunų žmonių, kurie turi abejotinos vertės diplomus ir bendras socialinės srities žinias, tačiau jokio konkretaus intereso ir supratimo apie tai, kas išties aktualu.

Man labai apmaudu dėl visų žmonių – nesvarbu, kaip jūs vertinate feminizmą, gėjų santuokas ar lyčių keitimo operacijas. Man apmaudu dėl to, kad jūs beveik negirdite profesionalios specialistų nuomonės apie šiuos klausimus. Ir tai tik todėl, kad tokie specialistai pas mus neruošiami. Manau, tai – pavojaus signalas ir ugdymo įstaigoms. Dabar universitetai „kepa“ politikus, tačiau iš esmės tai tėra komercinis paklausių popierėlių dalijimas, ir nieko daugiau. Jaunų „politikų“, baigusių studijas, mūsų šalyje yra tūkstančiai, tačiau kur jie yra ir kaip gali padėti kritinėse, probleminėse situacijose?

Tie, kurie iš tiesų nori būti politikoje, pirmiausiai turi vertinti žmones. Aš ir pati visada svajojau apie politinę karjerą. Tačiau pernelyg gerbiu visuomenę ir siekiu pateikti tik pagrįsta nuomonę, tik geras įžvalgas. Todėl dabar žinių apie lytis man belieka semtis iš užsienio šalių šaltinių ir tikėtis, kad jau greitai bus rengiami specialistai, kurie į opiausius klausimus pateiks profesionaliausius atsakymus. Tada ir politika nebus tokia juoda, ir lyčių problemos mažiau skaudžios.

Gintarė Pugačiauskaitė