Tokia tobulų atostogų iliuzija išties įkvepia – dėl jos daugelis žmonių pasiryžę dirbti ir taupyti ištisus metus. Ką gi, padėkokime kelionių agentūroms ir reklamų kūrėjams – jiems pavyko „prikepti“ išties puikių lankstinukų, kuriuose palaimingi atostogautojai tyso po palmėmis.
Pastebiu, kad reklamose visi mes nuolat įtikinėjami, kad esame verti pasigailėjimo, nes gyvename tokioje niūrioje šalyje, kur nuolat tamsu, lyja, šalta. Vargšas biuro darbuotojas, savo eilinę darbo dieną leisdamas prie kompiuterio, dar stebi iš viso pasaulio skriejančias draugų nuotraukas socialiniuose tinkluose. O ten jau irgi visko pamatysi: vienas buvo Egipte, kitas – Tailande, trečias net į Indiją išdrįso nuvykti...
Žinoma, mes manome, kad esame verti kokybiško, gero poilsio – jis tiesiog būtinas. Tačiau tiesa ta, kad egzotinė kelionė – tikrai ne tai, ko esame iš tiesų nusipelnę. Jei dirbome kiaurus metus, turime save apdovanoti, o ne pasiaukoti. Tuo tarpu kelionė į tolimą šalį daugiau iš mūsų atima, nei duoda. Kodėl? Štai kelios priežastys:
1. Skrydis lėktuvu – stresas organizmui
Daugelis žmonių, jau vien galvodami apie lėktuvus, vaizduotėje ima kurti košmarus. Tie, kurie laukia savųjų atostogų, taip pat kartais išgyvena ne džiaugsmą, o tik paniką ir bemieges naktis. Vadinasi, jau vien iki skrydžio organizmas patiria didelį stresą. Pats skrydis – irgi ne į naudą mūsų sveikatai. Juolab, kad skrydžiai į dabar tokias madingas tolimas egzotines šalis – ganėtinai ilgi, o tai dar labiau nuvargina. Net jei žmogus nejaučia skrydžio baimės, organizmas vis tiek patiria šoką, nes atsiduria jam visiškai neįprastose sąlygose. O kam ta baimė, šokas ir stresas, jei ir taip esame pavargę?
2. Saulėti kraštai – odos vėžio rizika
Lietuvos ir kitų šalių duomenimis, per pastaruosius dvidešimt metų sergančiųjų odos vėžiu bei melanoma padaugėjo kone dvigubai. Mokslininkai ir gydytojai neabejoja, kad dėl to kaltas ir neapdairus poilsiavimas egzotinėse šalyse.
Žmonės, ištrūkę iš apniukusios Lietuvos, saulėtuose kraštuose bando atsigriebti: kiauras dienas guli prie baseino, gaudo kiekvieną spindulį ir mano, kad šokoladinis įdegis – gero poilsio įrodymas. Tačiau toks elgesys dovanoja ne gerą poilsį, o stumia į mirtinos ligos gniaužtus. Mums, Baltijos šalių gyventojams, reikia prisiminti, kad saulė Lietuvoje ir saulė, pavyzdžiui, Turkijoje – skirtingi dalykai. Pasikeitus klimato juostoms, spinduliai kerta mūsų šviesiai, gležnai odai itin stipriai ir skaudžiai.
Nudegimai, saulės smūgis, dehidratacija – tai nuolatiniai egzotinių kraštų lankytojų palydovai. Atsipalaidavę, atostogų nuotaikai pasidavę žmonės nemoka tinkamai įvertinti rizikos iš aplinkos ir dėl to stipriai nukenčia.
Šie du mano aptarti kelionių į egzotines šalis minusai yra pagrindiniai, bet ne galutiniai. Poilsis tolimuose kraštuose turi ir daugiau trūkumų, bet jie išryškės dar geriau, jei bus lyginami su poilsiu savo šalyje, Lietuvoje. Jei manote, kad mūsų kraštas atostogoms – netinkamas, nes poilsiauti be palmių ir vandenyno – tiesiog ne prestižo reikalas, turite progą galvoti iš naujo.
Aš, jaunas žmogus ir tikra lietuvė, visas savo vasaras esu praleidusi gimtajame krašte. Patikėkite, nepritrūkau nei nuotykių, nei pramogų, nei įspūdžių. Savo kelionių akimirkomis jau ne kartą esu pasidalinusi ir su l24.lt skaitytojais.
Svarbiausia – keliaudama po Lietuvą aš nepatyriau jokio streso ir neišleidau daug pinigų. Atėjusios atostogos šiemet paskatino mane surašyti kelionių po savo šalį pliusus.
1. Keliones po Lietuvą labai lengva planuoti: nereikia nerimauti dėl skrydžių, užsakinėti neaiškios kokybės svečių šalių viešbučių, krauti sunkių lagaminų ar sukti galvos dėl to, kokia kalba susikalbėsite tolimame krašte. Maloniausios kelionės – spontaniškos, įvykusios ekspromtu. Jei atsikėlėte šeštadienio rytą ir matote už lango saulę, jums tereikia griebti rankinę ir sėsti į automobilį – štai taip paprastai prasideda nuotykingos kelionės po Lietuvą.
2. Keliauti po savą kraštą – tikrai pigu. Pagrindinės išlaidos – tik transportui. Maistą galima vežtis savo, o nakčiai tikrai spėsite sugrįžti į namus, todėl nereikės mokėti už viešbučius.
3. Mūsų šalis – tikra dovana: atstumai – maži, vaizdai – pribloškiantys, o įspūdžiai išlieka ilgam. Pavyzdžiui, Panemunės pilis ir dvarus su šeima pirmąkart aplankėme dar prieš septynis metus, o prisimename juos iki šiol! Draugai, pamatę mūsų kelionės nuotraukas, manė, kad tokių pilių ir dvarų Lietuvoje nė būti negali. Ir išties – keliaudami Panemunės maršrutais, jautėmės lyg atsidūrę Prancūzijoje. Didingos menės, pasakų princeses primenantys pilies bokštai, liepų alėjos, šnarančios palei turtingus dvarus... Nusikelsite į visiškai kitą erdvę, kitą laiką, pamiršite net, kad dabar – XXI amžius. Bet tik toks ir turi būti tikras poilsis!
4. Dažnai girdime istorijas, kad, nukeliavę į svečias šalis, žmonės suserga, apsinuodija maistu, nepakelia didelio karščio – bėdų, dėl kurių gali pakrikti sveikata, sąrašas begalinis. Dėl streso, neįprastos aplinkos, pasikeitusio klimato ir maisto, susilpnėja imunitetas, tad ligos lipte limpa. Nepamirškite, kad gydymas svečioje šalyje gali labai brangiai kainuoti. Jei susirgote ir patekote į užsienio šalies ligoninę, nenustebkite, po kurio laiko gavę milžinišką sąskaitą... Negana to, kai kuriose užsienio šalyse vaistų įsigysite tik su gydytojo receptu, tad net tablečių nuo skausmo gauti gali būti labai sunku. Tokių bėdų, aišku, išvengsite, jei ilsėsitės Lietuvoje. Čia, net ir iškilus bėdai, lengvai kreipsitės į gydytojus ir sulauksite reikiamos pagalbos. Negana to, galėsite greitai sugrįžti namo ir ten ramiai sveikti.
5. Po trumpos kelionės lengva sugrįžti į įprastinę rutiną. Kelionės po Lietuvą nesutrikdo įprastinio jūsų gyvenimo ritmo. Vieną dieną galite išvažiuoti paturistauti, kitą – jau sėdėti savo darbo vietoje ir nejausti nei nuovargio po kelionės, nei adaptacijos sunkumų. Tačiau taip lengva nebus, jei ruošiatės kelionei į tolimą šalį. Svetimame krašte veikiausiai praleisite bent savaitę, o sugrįžę į Lietuvą pasijusite it šaltu dušu apipilti: namuose lauks dulkių kalnai, gėlės vazonuose – nuvytusios, pieva prie namo – peraugusi... Be to, ir į darbą sugrįžti bus sunku, teks prisitaikyti prie laiko pokyčių, tad pirmąsias dienas biure veikiausiai tiesiog prasnausite.
6. Kelionės po savą kraštą suteikia pasitikėjimo savimi, leidžia pasijusti oriu, drąsiu, žingeidžiu piliečiu. Pažinti šalį, kurioje gyvename – tai ne tik nuotykis, bet ir socialinis bei dvasinis veiksmas. Kiekvienam žmogui svarbiausia kelionė ir viso gyvenimo tikslas – tai savęs pažinimas, savo vidinio pasaulio turtinimas. Kaip kitaip suprasime save ir aplinkinius, jei nepažinsime aplinkos, kurioje gyvename?
Kelionės po savą šalį atskleidžia įvairius netikėtumus, paradoksus, apnuogina mūsų trūkumus. Pabandykite vieną dieną praleisti sostinėje, o kitą - nuvykite į atokią provinciją, kaimą. Tai – išbandymas jums. Būdami Vilniuje, aplinkui matysite madingus žmones ir pro šalį skriejančius BMW – man asmeniškai tokie vaizdai sukelia ir stresą, ir pavydą... Tačiau nuvykus į kokį nors atokų Lietuvos kaimą tokie negatyvūs jausmai kaip pavydas tuoj nurimsta. Čia jau tas pats, kuo esate apsirengę ar kokį automobilį vairuojate – vienišoms šimtametėms močiutėms vis tiek būsite ir įvykis, ir egzotika – visi norės pabendrauti, pasipasakoti. O jau kokių istorijų galite išgirsti! Nuo tragedijų iki komedijų.
Aišku, gaila, kad ne visi lietuviai gerai pažįsta savo kraštą, tačiau šią klaidą nesunku atitaisyti. Kur kas labiau apmaudu dėl to, kad sunku prisišaukti turistus į Lietuvą. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur aktyvumas, judėjimas, pažanga, tautų ir kultūrų pažinimas yra vieni esminių modernaus žmogaus gyvenimo poreikių, turizmo sektoriaus plėtojimas turi tapti prioritetine mūsų šalies veikla. Lietuva turi unikalią gamtą – bent apie 300 ežerų, upių, Baltijos jūrą, taip pat istorinius miestus – Vilnių, Kauną, Kernavę, SPA kurortus, o kur dar Kuršių Nerija, kurią net ispanų turistai jau ėmė vadinti rojumi žemėje! Turizmo sektoriaus plėtojimas gali padėti mūsų šaliai susikurti prestižinį įvaizdį Europos ir net pasaulio kontekste, skatinti socialinius mainus, diegti lietuviams laisvės, tolerancijos vertybes.
Todėl dar kartą pabrėžiu – vietoje tolimų klajonių po tolimus, svetimus kraštus, rinkimės ranka pasiekiamus džiaugsmus ir laimę. Įvertinę savo šalies privalumus, demaskuosite ir Lietuvos politinius bei ekonominius trūkumus. O tai – dviguba nauda. Bent jau žinosite, kad tie valdžios atstovai, kurie nieko nesiima dėl turizmo sektoriaus plėtojimo, išties nesirūpina savo šalimi.
Kadangi vasara – puikus metas ir pakeliauti, ir pamąstyti, linkiu visiems teisingų pasirinkimų, džiuginančių atradimų, įkvepiančių tikslų ir gerų bendrakeleivių.
Gintarė Pugačiauskaitė
