Kažkoks Josifas Visarionovičius tikriausiai džiaugsmingai apsivertė pragariškose gelmėse. Nors  pats turbūt jau pamiršo, už ką ten bekepa, jo metodai Lietuvoje „žyvieje vsiech žyvych“.

Pirmadienį Lietuvoje buvo patenkintas daugelio potencialių būsimos mūsų valstybės galvos rinkėjų smalsumas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vilkinusi mėnesį (kas politiniame žargone vadinama įtampos aplink savo asmenį kūrimu), paskelbė tai, kas visiems jau seniai buvo žinoma. Ji sieks  kitos kadencijos. Žinoma, deklaracija buvo pateikta stiliumi a la Dalia – patetiškai, iššaukiančiai, pretenzingai.

Praėjusią savaitę nelaimingas galėjo pasijusti buvęs prezidentas Rolandas Paksas, kuris stengdamasis dėl politinės reabilitacijos patyrė dar vieną nusivylimą. Nusivylimas buvo tuo skausmingesnis, kuo didesnė anksčiau buvo viltis. O viltis buvo. Eksprezidentas po politinės tremties metų tikėjosi, kad galų gale jam bus atkurta rinkimų teisė ir jis jau šių metų gegužę galės pradėti lenktynes dėl prezidentūros. Deja, svajonės sprogo kaip burbulas po to, kai  konservatoriai paskelbė savo veto pakartotiniame balsavime dėl Konstitucijos pataisų.

Net sunku įsivaizduoti, kiek emigrantų slapta nubraukė susijaudinimo ašarą sužinoję, kad Lietuvos valstybė mus prisiminė. Ruošiamasi mums pastatyti virtualius kelrodžius, kad kelyje atgal į namus nepasimestume kaip ežiukai rūke.

Juhan Parts, Estijos ūkio ir ryšių ministras, įžeidė mūsų šalį. Lietuva stipriai įžeista estui davus interviu „The Wall Street Journal". Įtakingam laikraščiui šis pasakė, kad „Lietuvos Vyriausybėje yra kvailiai". Nediplomatiškas pareiškimas palietė tuos, kam jis buvo skirtas, todėl aiškintis dėl jo turėjo jaunesnės Baltijos seselės ambasadorius Vilniuje.

Vieni žurnalistai rašo tada, kai nori paskelbti tam tikrą informaciją. Kiti rašo, nes kažkas jiems taip liepė. Bet vis dėlto prasmingiausias tas straipsnis, kurio tikslas – reagavimas į neteisybę. Su šia intencija rašau ir aš.

Nors tabako gaminių nepilnamečiai ir neturėtų įsigyti, sklinda kalbos, kad prie mokyklų esančiuose spaudos kioskuose daromos “išimtys”. Todėl raštu kreipiausi į AB “Lietuvos spauda” ir paprašiau jų elgtis atsakingai ir prisijungti prie kovos su rūkymu. Kopiją pridėjau ir Vilniaus merui.

„Oi, dėmė, dėmė! Kokia nesėkmė!" Taip prasidėdavo vieno iš žinomų dėmių valiklių reklama, kuri savo populiarumu greit praaugo šlovinamo produkto pranašumus.

Sausio 13-oji – diena, kai nusilenkiame nepriklausomos Tėvynės didvyrių atminimui. Tačiau šią susimąstymo ir refleksijos dieną, kuri turėtų vienyti tautą, Vytautas Landsbergis, nepriklausomybės simbolis, išnaudoja parlamento tribūną, kad kurstytų visuomenės susiskaldymą, padalijimą, erzinimą, gąsdinimą.

Vakar Lietuvos elektroninėje žiniasklaidoje buvo paskelbtas iki šiol niekiam nežinomo Artūro Jančio komentaras, kuriam suteiktas bulvarinei spaudai tinkantis pavadinimas – „Chamiškas lenkų politikų spjūvis Lietuvai į veidą". Komentaro turinys labai nesiskiria nuo bulvarinio pavadinimo – yra gan primityvus ir menkavertis.