Aukščiausio rango mūsų politikai dažnai mėgsta pasigirti esą puikūs teisinės valstybės sąjungininkai. Dažnai stabmeldiškai nusiteikę remiasi teise ir Konstitucija, jei tik jos tarnauja jų  interesams. Visai kitaip būna, jei teisė negina jų interesų. Tada būna taip, kaip su  D. Ulbinaite, vyriausiąja prezidentės patarėja...

Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 25-metis yra gera proga apmąstyti ir bandyti susumuoti šio istorinio etapo rezultatus. Kaip švęsti šią šventę, ar tikrai mintys, kurias sukelia 1990 m. kovo 11 d. data, leidžia mums visa širdimi mėgautis laisve?

... tada ir V. Putinas suminkštės! Turbūt supratau, kas stumia mūsų Prezidentę Dalią Grybauskaitę į karą su Rusija ir kala į sustingusias piliečių galvas, kad reikia „greitai padidinti mūsų kariuomenę“, nes „mes esame fronto linijoje“.

25-ųjų  nepriklausomybės  metinių proga  Česlovas Stankevičius parašė, kad prieš ketvirtį amžiaus mes pasiekėme tai, ko tada niekas nesitikėjo.

Kurį laiką buvome priversti patikėti, kad mus ištiko vertybių krizė. Neva šalyje situacija, ypač politinė, prasta, nes piliečiams nebeliko nieko švento. Labai lengva taip teisintis: kai valstybės laivas plūduriuoja pametęs kursą, kaltė nuverčiama ant neva amoralių piliečių.

Konservatoriai „ant rankinio stabdžio“ – pastebi politologai, komentuodami pastarųjų vietos savivaldos rinkimų rezultatus. Pralaimėjimo dar nebuvo, bet ir pergalės taip pat. Liberalai (tartum sąjungininkai, bet iš tikrųjų – konkurentai) kaip kas nori „kvėpuoja  jiems į nugarą“ arba lipa ant kulnų, nors dar neseniai A. Kubiliaus partijos buvo laikomi tik užkandžiu, reikalingu jiems valdyti.

Ar tai hipoksijos efektas smaugiant peteliškei, ar mūsų Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, būdamas sveiko proto, kalba apie šią šaukimo loteriją?

Tad nesistebėkime, kad mus išjuokė. Ir gal Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasimeta aiškindamas, ar mes kreipėmės į Vokietijos vyriausybę dėl šarvuočių Boxer, ar vokiečiai viską sugalvojo siekdami pažeminti Lietuvą?

Ilgus mėnesius Lietuvoje netilo audra po to, kai Renata Cytacka parašė, kad Prezidentė D. Grybauskaitė meluoja teigdama, jog nėra jokių tarptautinių dokumentų, kaltinančių mūsų šalį tautinių mažumų teisių pažeidimais.

Įdomu, ar konservatorių (ir Seimo opozicijos) lyderis Andrius Kubilius žino, kad DELFI portale  neseniai paskelbtoje savo dviejų dalių psichoanalizėje dėl Lietuvos-Lenkijos priešiškumo priežasties-pasekmės ryšio atšiauriai varo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos elektoratą? Juk manau, kad šio kūrinio tikslas buvo ne varyti, o išvaryti... LLRA „demoną“ iš Vilniaus ir Vilniaus krašto. Ir, visų pirma, iš rinkėjų sąmonės.