Tai kompleksas. Mūsų geležinė Dalia prieš ketvirtį amžiaus nepakariavo už Tėvynės nepriklausomybę, o pikta žiniasklaida ir oponentai vis dar neelegantiškai jai tai prikiša. Ir kaip ilgai galima bėgti nuo tokių klausimų: „O kur jūs buvote, kai jūsų dvasinis tėvas Vytautas Landsbergis didvyriškai vadovavo statant barikadas aplink Seimą?“

Dalia Grybauskaitė jau aiškiai pavargo nuo ją dėl praeities tampančios „šunaujos“, todėl drąsiai viešojoje televizijoje pateikė savikritiką: „Taip, aš nebuvau  aktyvi (prieš ketvirtį šimtmečio, kovos už Lietuvos nepriklausomybę laikotarpiu), bet dabar valstybei ir jos žmonėms aš bandau duoti viską, ką galiu.“

Verta prisiminti, kad V. Landsbergis yra grakštaus šūkio „šunauja“ autorius. Jis taip pavadino piliečius, kurie per smalsiai domisi biografijų dėmėmis ir Lietuvos politinio elito kūrybos temomis. Ir jei prezidentų A. Brazausko (a † a) ir V. Adamkaus šunaujos lojimą laikiau normaliu  demokratijos reiškiniu, šiandien norėčiau, kad kas nors šiai įžūliai gaujai uždėtų kokį nors antsnukį.  Priešingu atveju, vyriausioji mūsų ginkluotųjų pajėgų vadė Dalia Grybauskaitė yra pasirengusi, siekdama išsigydyti savo kompleksus, nuskristi su V. Putinu į prevencinį  karą nelaukdama, kol šis mus užpuls.  Bet kokiu atveju aš prezidentės vietoje ir užmigčiau, ir prabusčiau labai nustebusi, kad rusai mūsų dar neužpuolė. Juk kai jų kryptimi pažvelgi pro Dalios Grybauskaitės žiūronus, darosi baisu: „Rytuose mes matome kaimynystę, kuri yra dar pavojingesnė, kelianti dar mažiau pasitikėjimo, šiepianti nasrus ir kratanti ginklus“, matome, kad „tiems mūsų kaimynams vadovauja nenuspėjami, sudėtingi ir agresyvūs žmonės“, taip pat matome, kad iltis šiepiantis kaimynas, kol ginkluotas užpuls mus, „bando užvaldyti mūsų protus“.

Siaubas! Jeigu dabartinė geopolitinė Lietuvos situacija iš tikrųjų yra tokia dramatiška, aš pažadu, kad nesityčiosiu iš idėjos Lietuvoje grąžinti visuotinį šaukimą į kariuomenę. Jei tai tikrai „sustiprins  mūsų gynybos galimybes“, linkiu sėkmės būsimoms šauktinių komisijoms. Ir aš tikiuosi, kad jos  neturės vaikytis rekrutų, jog įtikintų juos, kad „tėvynės gynimas – tai kiekvieno piliečio garbė ir pareiga!“ Tik tegul šios komisijos dideliu lankstu apeina mūsų labiausiai patriotiškai pasipūtusių politikų šeimas, nes gali gauti į kailį.

Dienraštis  „Vakaro žinios“ keletą tokių aplankė ir paklausė, ar jų sūnūs, žentai, vaikaičiai ir įvairūs  brolėnai jau bent kiek ruošiasi ginti tėvynę Lietuvos kariuomenės gretose? Ir praneša tokią tiesą: „Politikų vaikai ir giminaičiai nesiruošia tarnauti“ („Politikų vaikai ir giminės netarnaus“). Deja. Kokia laimė ir stebuklas, kad ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius vis dėlto paskelbė, kad visuotinio šaukimo tikriausiai nereikės, nes lyg ir užsiregistravo 3 tūkstančiai savanorių.

Kas tai? Neaišku.  Gal į savanorius  pasisiūlė „patriotinis  jaunimas“, per nacionalines šventes taip įspūdingai demonstruojantis savo karingumą, gretų glaudumą ir meilę tėvynei, priklausančiai tik lietuviams? Nepriklausomybės amžiaus ketvirtį tautininkai pagerbs eitynėmis, o kad data tokia jau graži, tai jeigu užsispirtų, o Prezidentė D. Grybauskaitė atsistotų jų priekyje, galėtų nustebinti „į mus nasrus bešiepiančius kaimynus“ kokiomis nors prevencinėmis eitynėmis, kad ir į Kaliningrado sritį. Tokiu būdu ir V. Putinui parodys „kuźkinu mać“, ir ponią prezidentę nuo kompleksų išgydys.

Lucyna Schiller