Atsižvelgiant į tai, kaip vystosi „auksinių šaukštų“ ir platinos kastuvėlių ar eilinių apgavysčių, susijusių su šio bei to pristatymu Lietuvos kariuomenei viešųjų pirkimų konkursų būdu, skandalas, tenka dvigubai padėkoti Dievui, kad laikinai su niekuo nekariaujame. Iš vis gausesnių į žiniasklaidą nutekančių naujienų darau išvadą, kad mūsų kariuomenė taip nupenėta ir dėl prabangos praradusi moralę, kad nei galėtų, nei nenorėtų kautis. Laiko kovoti taip pat neturėtų. Krašto apsaugos ministerija apgailėtinus tris tūkstančius paimtų į kariuomenę vyrų apipylė tokia brangių dalykėlių, pakabukų ir įvairių kitų „prietaisų“ gausa, kad vien jų pasisavinimas išbraukia tai, kam ir tarnauja kariuomenė – karinę tarnybą.
Dar pusė bėdos, kad mūsų kariuomenė perka brangių brangiausią firminę (tik gaila, kad aštuonis kartus didesne kaina, be to, padirbtą) virtuvės įrangą. Paaiškėjo, kad ji ne tik valgo prabangiai. Apatinius taip pat nešioja tokius, kad Karlas Lagerfeldas su pirmuoju eilėje Lietuvos kariu pasikeistų kelnėmis.
Juozo Oleko ministerija 2015 m. tik Lietuvos kariuomenei skirtiems baltiniams įsigyti pažėrė 3,98 mln. eurų. Už tokį pinigų kalną ji negalėjo įsigyti nuvalkiotų apatinių. Dar po metų KAM pametėjo 2,38 mln. eurų autams, atsiprašau, mūsų karių kojinėms ir pirštinėms. Ir visa tai atiteko kažkokiai „firmai Krūmas“, kurios visa buveinė – pašto dėžutė daugiabutyje.
Ak, ta „aukso šaukštų“ afera! Ar negalima buvo kažkaip diskretiškai jos sušluoti po kilimu, kad piliečiai didžiuotųsi savo kariuomene ir pasitikėtų savo kariuomendariais? Juk tik prieš tris mėnesius Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsisveikindama su pirmąja išeinančių į atsargą šauktinių grupe, patikino žurnalistus: „Matome entuziazmą, pasitikėjimą valstybe, armija...“
Ir kur šiandien tas entuziazmas, kur pasitikėjimas? Piliečiai skaito pranešimus apie tai, kad „kastuvėliams (pėstininkų) įsigyti buvo numatyta 1,342 milijonų eurų, tačiau „Nota Bene“ (pagarsėjusios įmonės) pasiūlyta 1,522 mln. suma kariuomenės viešojo pirkimo komisijai nebuvo pernelyg didelė...“ Norisi paprastu kastuvu užvožti tam, kas tai sugalvojo. Taigi, turint 3350 šauktinių, kvaili kastuvėliai mokesčių mokėtojams kainavo pusantro milijono eurų. Tai 454 eurai už vienetą. Ar blogai skaičiuoju? Šiaip ar taip, tiek man išeina, kai dalinu šią sumą iš karių skaičiaus.
Iš kastuvėlio nei iššausi, nei nuskrisi ant jo kaip ant šluotos, kad subombarduotum priešo poziciją. Tokių sensacijų akivaizdoje net baisu pagalvoti, kiek kainuoja ir ateityje kainuos rimtesnis apginklavimas: šaudmenys, šaunamieji ir raketų ginklai, sraigtasparniai ar šarvuočiai, jau nekalbant apie lėktuvus ir laivus, kurių nedera sau gailėti. Kadangi vien vokiečių Boxeriais, kuriems įsigyti skyrėme beveik 386 mln. eurų, tikriausiai nepatenkinsime nei savo kariuomenės poreikių, nei savo kariuomendarių ambicijų? Bet kokiu atveju patariu poniai Prezidentei asmeniškai įsižiūrėti į kiekvieną nupirktą Boxerį (ypač jei su tuo sandoriu sukasi kažkoks „gimtasis” versliukas): ar tai ne klastotė su padirbtu logotipu?
Kvailai išėjo, ar ne? Užuot didžiavęsi ir pasitikėję, mes turime masinę apgavystę ir gėdą prieš pusę pasaulio. Be to, JAV ir Rusija pasiekė susitarimą dėl Sirijos, o tai reiškia, kad V. Putinas (bent jau artimiausiu metu), karo tikslais link mūsų nepajudės. Pirma, jis laikinai užsiėmęs Sirija, antra, jam netinka pulti savo sąjungininko sąjungininką. Bet mes nesileisime apgaunami ir toliau didinsime savo gynybos biudžetą. Kitąmet šalies apsaugai mes ketiname skirti 725 milijonų eurų. Įdomu, kokiai šį kartą prabangai?
Turiu pasiūlymą! Jei mes taip lepiname savo karius, nupirkime jiems dar po porą lobutinų. Tai tokie perkūniškai brangūs batai, tinkantys prie prabangių kastuvėlių ir vertingų kojinių. Tiesa, moteriški, be to, dauguma aukštakulniai, bet tikrai prabangūs. Jie efektyvesni už šaunamuosius ginklus. Bet kuris priešas, matydamas mūsų kariuomenę avinčią loubutinus, tučtuojau, kris negyvas. Iš juoko.
Lucyna Schiller
