Tas interviu – tai pagyrimas Lietuvai. Juk įtakingasis „Der Spiegel“ dėl tokio interviu galėjo kreiptis į kurį nors iš ten dalyvavusių 8 prezidentų, tačiau pasirinko mūsų Frau Präsidentin. Ji vokiečius sužavėjo tuo, kad šio susitikimo metu visam pasauliui parodė, kas šioje dominuojančių vyrų kompanijoje turi tikrus kiaušinius. O kaip! Rusijos atžvilgiu ryžtinga tvirtos linijos šalininkė, gabi diagnostikė („Putinas turi paranoją“) ir drąsi Lietuvos kariuomenės vadė pranešė, jog prireikus parodys putinsūnums, kad mūsų kariuomenė – ne pirštu daryta.

„Prieš Antrąjį pasaulinį karą mes turėjome didelę armiją (!?), bet kai sovietai pas mus įsiveržė, mes nepasipriešinome. Tai nepasikartos“, – pranešė D. Grybauskaitė Vokietijos žurnalistui. Šis, vertindamas mūsų šansus prieš galimą agresorių, turėjo nutaisyti kvailą miną, nes išgirdo, kad sprendžiant tokio kariavimo klausimą „nekalbama apie tai, koks puikus esi, tik koks esi stiprus“. Ir kaip pasiruošęs. O Lietuva yra pasiruošusi. „Mes modernizuojame savo kariuomenę, perkame geriausią įrangą, geriausius ginklus“. Ir turime reguliariąją armiją.

„Prieš dvejus metus atkūrėme privalomą šaukimą, bet nieko nereikia šaukti, mes turime tiek daug savanorių“, – gyrėsi D. Grybauskaitė. Apie faktą, kad mūsų karinėse pajėgose yra 3 tūkstančiai berečių, „Spiegel“ žurnalistas nebuvo informuotas. Panašiai kaip ir apie tai, jog nuo šaukimo atkūrimo momento jau ne vienas mūsų karys žuvo dėl paslaptingos neuroinfekcijos ir ten viešpataujančios betvarkės.

Frau Präsidentin jam taip pat nepapasakojo, kad Lietuvos savanoriai jau išbandė savo geriausius ginklus, apšaudę, laimei, tuščiais šoviniais (reikia gi laimės!), vokiečių turistą. Ir apskritai, ji šiame interviu pasirodė kaip bebaimė erelio patelė. Tik gaila, kad žurnalistas pasitaikė didelis niurzglys – kaip girtas tvoros laikėsi klausimo, ar Lietuva iš tikrųjų bijo išpuolių iš Rusijos ir ar tokiais užpuolimais tiki? Kai pagaliau įsitikino, kad bent jau mūsų „Geležinė ledi“ bijoti nebijo, bet dėl ginkluoto Putino išpuolio yra beveik tikra, nes jis yra „paranojikas“, savo ruožtu pradėjo niurzgėti, kad NATO renkasi ne tik atgrasymą, bet ir dialogą. „Ši antroji dalis pas jus iki šiol neįvyko“, – pasakė be užuolankų. Et įkyrus! Maža jam to, kad Lietuva yra puikiai apsiginklavusi ir pasiruošusi mūšiui visos NATO priešakyje? Dar nori, kad mes su Rusija... kalbėtume, kaip senis su paveikslu?

Kaip matyti, su senąja Europa turime ne tiek problemų, kiek su Rusija, bet taip pat rimtų. Ji kažkaip neskuba kariauti. Gal dėl to, kad prisikariavo (tiek agresoriaus, tiek sąjungininko vaidmenyje) tuo metu, kai „mes nekėlėme jokio pasipriešinimo“?

Ir ką dabar daryti, kad mes esame tokie drąsūs, o jie tokie mieguisti ir taikūs, kai agresyvus ir apimtas paranojos Putinas siekia atkurti buvusias Sojuzo sienas? Oi, manau, kad nežinau. Prezidentė Dalia Grybauskaitė turi juodą karatė diržą (to „Der Spiegel“ nepamiršo priminti savo skaitytojams), Vladimiras Putinas turi aštuntą daną... jei tai kažką reiškia. Tegul. Kas geriau? Gal tepasigalynėja ant plaušinio, kas stipresnis? Gal to pakaks užuot kariavus, iki atvėsins abiejų entuziazmą žaisti gyvais kareiviais ir realiais ginklais? Ir dar. Kažkas kažkada pastebėjo, kad pavojingiausias ginklas, kurį gali turėti kiekvienas karys, yra smegenys. Tai susiję ir su prezidentais.

Lucyna Schiller