Verta pabrėžti, kad buvusią Energetikos ministro pavaduotoją tikrai puolė už tai, kad ji pasakė... tiesą. Naujausias, trečias iš eilės Europos Tarybos patariamojo komiteto (PK) raportas yra geriausias to įrodymas.

Raportas arba, tiksliau, nuomonė apie Lietuvą buvo ruošiama dar 2013 m. rudeniui, bet dėl politinių priežasčių daugiau kaip metus nebuvo prieinamas visuomenei (manau, kad tik ne Prezidentei Daliai Grybauskaitei). Nepolitinių ir nepriklausomų ekspertų (taigi maksimaliai objektyvi) pateikta nuomonė beveik visais svarbiausiais ginčo dėl tautinių mažumų teisių Lietuvoje aspektais aiškiai rodo, kad šiame ginče teisios yra tautinės mažumos, o ne vyriausybė.

Be to, PK ekspertai tiesiog kaltina Lietuvos valstybės institucijas (pvz., Valstybinę lietuvių kalbos komisiją) dėl klaidingo, netinkamo Pagrindų konvencijos aiškinimo, lėmusio įstatymo, leidžiančio mažumoms viešai naudoti savo gimtąją kalbą, blokavimą Lietuvoje. Kita atsisakymo priimti naują Tautinių mažumų įstatymą priežastis yra, anot ekspertų, „aukštas Lietuvos politinių partijų ir politinio elito šio klausimo politizavimo lygis“. Kitaip tariant, naujo Tautinių mažumų įstatymo Lietuvoje iki šiol nėra, nes jo priėmimą sabotuoja politikai, o pareigūnai melagingais teiginiais klaidina Lietuvos visuomenę.

Be to, Raporte „gavo pylos“ ne tik Lietuvos politikai ir valstybės tarnautojai, jame taip pat buvo sukritikuota mūsų Temidė. Dokumente cituojamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimas, kuriame konvencija pripažįstama „politinio pobūdžio dokumentu, o ne teisės aktu“, todėl manoma, kad ji nėra privaloma. PK priminė Lietuvai, kad Pagrindų konvencijoje, kurią mūsų šalis priėmė be jokių išlygų, yra teisiniai įsipareigojimai, ir paragino Vilnių jų laikytis.

Ypač stulbinanti buvo PK ekspertų nuomonė dėl dvikalbių gatvių pavadinimų Vilniaus krašte naudojimo draudimo. Jų nuomone, Lietuva taip „ne tik sulaužė savo tarptautinius įsipareigojimus, bet ir neatsižvelgė į simbolinę prasmę, reikšmingą dvikalbystės integracijai“. Ekspertų  nuomone, tokie Lietuvos valdžios institucijų veiksmai sudaro įspūdį, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys gali pasijusti nepageidaujami Lietuvos visuomenėje. Plėtodamas šią temą, PK ne pirmą kartą atkreipė Vilniaus dėmesį, kad Lietuvos įstatymuose yra prieštaravimų, susijusių su valstybinės kalbos ir tautinių mažumų kalbų vartojimo viešoje erdvėje skatinimu, ir paragino mūsų šalies valdžios institucijas pašalinti šiuos neatitikimus.

Raporte taip pat akcentuojami kiti Lietuvos tautinėms mažumoms svarbūs klausimai. Pavyzdžiui,  švietimo klausimais PK apkaltino Lietuvos valdžios institucijas neįvertinus, kaip tautinių mažumų mokyklos yra pasirengusios priimti naują Švietimo įstatymą, suvienodinantį valstybinės kalbos egzaminus. PK  pripažino, kad tokiais veiksmais Lietuva pažeidė konvenciją, nes tautinių mažumų absolventai atsidūrė nepalankioje situacijoje. Be to, PK paragino Lietuvą laikytis Konvencijos reikalavimų dėl nelietuviškų pavardžių rašybos, apkaltino mūsų valdžią trukdymu tautinėms mažumoms  dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procese  (pvz., rinkimų į Seimą kartelės iškėlimas), atkreipė dėmesį į „žiniasklaidoje pateikiamą nepalankų tautinių mažumų pristatymą“ ir t.t.

Klausimėlis pabaigai – ar prezidentė D. Grybauskaitė po to, kai Raportas pateks ant jos stalo, atsiprašys už melą? Nelaukdamas atsakymo pasakysiu, kad tuo abejoju. Net statau dolerius prieš riešutus, kad ji užsispyrusi teigs, jog tokio Raporto išvis nėra...

Tadeuš  Andžejevski