Prieš naujojo politinio sezono pradžią mūsų šalyje žurnalistai ir politologai spėlioja, ar įmanomas scenarijus, kad naujasis Seimas jau bus be Darbo partijos (DP) ir „Tvarkos ir teisingumo" (TT). Tokie klausimai kyla todėl, kad iki šiol buvusių populiarių partijų reitingai tirpsta kaip sniegas kovo saulėje.

Kas pasidarė su teisingumu Lietuvoje? Ar kas nors dar gina mūsų šalies pilietį? Ar kam nors rūpi Lietuvos jaunuolio ateitis ir jo išsilavinimas?  Klausimų daugiau negu atsakymų... Yra vilties, kad žmogų, tuo labiau jaunuolį, kuris tampa valdžios vyrų auka, bent gali apginti teismas. Pasirodo, ne visada... Net ir teismuose, matyt, nėra teisingumo ir teisybės. Bet nuo pradžių...

Lietuvos lenkų sąjunga - didžiausia lenkų visuomeninė organizacija Lietuvoje, jungianti daugiau nei 11 tūkst. narių - solidarizuojasi su mokinių tėvais, kovojančiais už savo vaikų ateitį, ir remia jų teisėtus reikalavimus.

Š. m. rugsėjo 2 dieną Lietuvos žiniasklaidoje buvo išplatinti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus pasisakymai dėl trečiadienį tautinių mažumų mokyklų mokinių tėvų organizuoto streiko.

Kraujas, šaudynės ir mirtys visuomenę sukrečia greitai, bet labai trumpam. Ir kai rugpjūčio 27-ąją nuo pasieniečio kulkos netoli Druskininkų žuvo jaunas vaikinas, žmonės ilgai neliūdėjo. Nes jie ėmėsi pykti. Vieni pyko dėl kontrabandos gabentojų, kiti - dėl netaiklaus pasieniečio. Tada kova užvirė tarp pasieniečių šalininkų ir kontrabandininkų šalininkų. Galiausiai susipyko visi, nes daugelio nuomonės nesutapo.

Su susirūpinimu pranešame, kad Lietuvos lenkų švietimo situacija sparčiai blogėja.

Abi Vokietijos viešosios televizijos – ARD ir ZDF – vis intensyviau bombarduoja savo žiūrovus sukrečiančiais gyvenimo, o tiksliau, pabėgėlių, nežmoniškomis sąlygomis klajojančių įvairiuose pasieniuose, traukinių stotyse ir kanaluose, kovos dėl išgyvenimo vaizdais.

Prieš priimant pagarsėjusį naują Švietimo įstatymą, kuriame jėga buvo prastumtas postulatas dėl brandos egzamino suvienodinimo, apytiksliai 8 proc. lenkų mokyklų absolventų nesusidorojo su valstybine kalba. Šiandien, įgyvendinus įstatymą, šis rodiklis beveik padvigubėjo ir pasiekė 15 proc.
Taip atrodo tariamas valdžios institucijų rūpinimasis nelietuviškų mokyklų jaunimo švietimu, mūsų maitinimas nuvalkiotais Švietimo ministerijos bei daugelio politikų posakiais ir vargingos mažumų atžvilgiu teisės formavimas buldozerio metodu.  

Tęsiasi nepadorus reginys, kuriame dabartinė Vilniaus valdžia bando įbauginti ir sudrausminti tautinių mažumų mokyklų direktorius, besiginančius nuo skuboto ir nepagrįsto jų vadovaujamų švietimo įstaigų žlugdymo.

Ar teisingai supratau? Du įstatymų projektai dėl nelietuviškų pavardžių rašybos – Vyriausybės ir opozicijos – neišsėmė mūsų potencialiųjų, rašančių projektus, fantazijos. Atsirado geri žmonės, kurie rengia trečiąjį.