Likus metams iki parlamento rinkimų, minėtų partijų lyderiai turi pagrindo nerimauti, nes parama jų grupuotėms pradeda pavojingai artėti prie 5 procentų padalos. Po vasaros pertraukos politologai pradeda spėlioti, kokie bus galimi tolesni politiniai mūsų šalies scenarijai. Pasak jų, silpnėjančios partijos gali net nuspręsti palikti valdančiąją koaliciją, kuri „peni" socialdemokratus, o tuo pačiu stipriai susilpnina „darbiečius" ir „paksistus". Kita išeitis politikams autsaideriams, anot ekspertų, – „pirkti" naujus, populiarius gimtosios viešosios sferos veidus, o tai gali suteikti kad ir trumpalaikį populiarumo efektą jų partijoms.

Mano nuomone, pirmasis variantas yra labai mažai tikėtinas. Parlamentarai – tiek DP, tiek ir TT – bandys „pratraukti" iki kadencijos pabaigos dėl aiškiai pragmatinių priežasčių. Kol jų reitingai silpni, jie, nors ir būdami likutinės būklės, bus valdžioje, kadangi rinkimai jiems gali būti ir tokie, ir kitokie. Priešrinkiminiais metais rinkėjų akyse veikiau bandys pagerinti per įvairias populistines akcijas labai suterštą reputaciją.

V. Uspaskicho partijai tai ypač aktualu, nes pats lyderis dabar turi tik vienintelį gyvenimo tikslą – išvengti dryžuotų drabužių. Todėl partija turi pamažu transformuotis į pouspaskicho grupuotę, o tai tikrai nebus lengva. Taigi poviktoriniai našlaičiai labai stengiasi, kad tik neatsitiktų kaip toj dainoj: „išdžiūvo žolė, nuvyto gėlės." Kartais taip stipriai, kad patys sau šaudo į kulnus.

Pavyzdžiui, Seimo narė Vilija Filipovičienė Vilniaus rajone net įsikūnijo į N. Gogolio revizoriaus vaidmenį ir kiekvieną savaitę revizuoja sostinės rajoną. Į susirinkimą, tiesa, norinčiuosius sunku sušaukti, todėl, anot žinovų, kartais reikia imtis ir drastiškų metodų. Po tokių bandymų rinkėjai apskritai gali būti labai „pavargę", vos pajudinantys liežuvį. O kad mintis surinkti taip pat būna sunku, tai klausimai dažnai skaitomi iš popieriaus lapų: „Ar kapinių žolė nupjauta? Ar lemputės ant kiekvieno stulpo yra pakabintos, o skylėti keliai užlopyti? Žodžiu, „Izvestija" tampa „prienieprijatniejšyje" kiekvienam seniūnui, kurio seniūniją nusprendžia revizuoti DP Seimo narė V. Filipovičienė, nes, užuot pagal gerą tradiciją pateikusi ataskaitą rinkėjams apie trejų metų pasiekimus, posėdžiuose paprastai klausinėja vietos seniūnus. Be to, farsas vyksta, o siaube, ne valstybine, o būtent N. Gogolio kalba. Tuo pačiu reikia paminėti, kad V. Filipovičienė dar mažiau nei prieš metus kandidatuodama į Vilniaus rajono mero postą priešrinkiminėje televizijos laidoje pareiškė, kad pasisako už tai, jog viešojoje erdvėje būtų naudojama tik valstybinė kalba. Ir štai, prašom... Prieš rinkimus net jos lūpos nepašiurpsta nuo „nevalstybinės kalbos".

Naują mūsų šalelės politinį sezoną skelbiame atidarytą. Klausimai dėl žolės kapinėse yra svarbūs, tačiau manau, kad vis dėlto naujajame sezone Seimo nariams teks susidurti su labiau egzistenciniais klausimais, kurie laukia Lietuvos ir visos Europos. Pavyzdžiui, ar arabų kalbą jau padaryti antra valstybine, ar dar šiek tiek palaukti?

Todėl linkime Darbo partijai ir kitiems populistams tikslesnio politinio reflekso...

Tadeuš Andžejevski